¹Jobas atsakydamas tarė:

¹Huan Jobin a dawnga, hichiin a chi a:

²“Tokių kalbų aš jau daug girdėjau. Netikę guodėjai jūs visi.

²Huchibang thil tampi ka zata hi: lungmuanmi chimtakhuai ngen na hi uhi.

³Kada pasibaigs tuščios kalbos? Kas verčia tave man atsakyti?

³Thu bangmahlouten tawp a nei ding uam? ahihkeileh dawng dinga nang honhihheh bang ahia?

⁴Ir aš galėčiau taip kalbėti, jei jūs būtumėte mano vietoje. Aš galėčiau užversti jus žodžiais ir kraipyti galvą prieš jus.

⁴Nou bangin kei leng ka pai thei sam hi; na kha uh ka kha muna om hileh, noute dema thute kaikhawma, ka lu hon sinkhum thei ding hi vengin.

⁵Tačiau aš stiprinčiau jus savo burna ir savo lūpų paguoda lengvinčiau jūsų kančią.

⁵Himahleh ka kamin nou kon hatsak dinga, ka muka muannain na lungkhamna uh kon nem ding.

⁶Jei kalbu, mano skausmas nesumažėja; jei tyliu, man nelengviau.

⁶Thu gen mahleng, ka dahna nepin a om keia: huan doh mahleng, hihnopin ka oma hia?

⁷Bet dabar Jis vargina mane; Tu sunaikinai visą mano šeimą.

⁷Himahleh a honchimtak saktaa: ka lawmte tengteng na hihgamta hi.

⁸Tu pripildei mane raukšlių, kurios liudija prieš mane, mano liesumas pakyla manyje liudyti man į veidą.

⁸Huan kip takin na honlena, huai tuh kei demna theihpihna ahi: huchiin ka gawnna kei demin a thoua, ka mai tangah a theisak hi.

⁹Jis savo rūstybe parbloškė mane ir griežia dantimis prieš mane. Mano priešo akys įsmeigtos į mane.

⁹A hehnain kei a honbot keka, a honsawi hi; a ha a hon gawi khuma: ka tungah ka galin a mit a tathiam hi.

¹⁰Jie atvėrė prieš mane savo burnas, plūsdami smogia man į veidą, jie susirinko prieš mane.

¹⁰A kam uh lianpiin a honkat khum ua; simmoh takin biang ah a honbeng uh: kei dou dingin a kikai khawm ua.

¹¹Dievas atidavė mane bedieviams, perdavė į nedorėlių rankas.

¹¹Pathianin pathianlimsakloute kiangah a honpe khiaa, migiloute khut ah a honpai khia hi.

¹²Aš gyvenau ramiai, bet Jis supurtė mane; nutvėręs už sprando, sutraiškė mane ir pastatė sau taikiniu.

¹²Om nuamin ka om, huan a honkitam jaksaka; ahi, ka ngawngin a honmana, a honpai nen hi: a muitum dingin a hontung tou lai hi.

¹³Jo šauliai apsupo mane ir be pasigailėjimo perveria mano inkstus, išlieja mano tulžį.

¹³A thalkapmiten ka kim ka velah a hon um ua, ka sisanguite a bottata, a hawi kei; leiah ka sinkha a sung khia hi.

¹⁴Jis daro man žaizdą po žaizdos, puola mane kaip milžinas.

¹⁴Siatna tungah siatnain a honsesaka; galhat bangin ka tungah a tai.

¹⁵Aš savo kūną apdengiau ašutine; savo ragą paslėpiau dulkėse.

¹⁵Ka vun tungah saiip ka khuia, leivui ah ka kingata hi.

¹⁶Mano veidas ištino nuo ašarų, mano akys­mirties šešėlis,

¹⁶Kahnain ka mai a hoihta keia, ka mitvunte ah sihna limliap a om hi;

¹⁷nors mano rankose nėra neteisybės; mano malda yra tyra.

¹⁷Ka khut ah hiamgamna omkei mahleh, huan ka thumna siangthou mahleh.

¹⁸Žeme, neuždenk mano kraujo, ir mano šauksmas tegul nenutyla.

¹⁸Aw lei, ka sisan khuh ken, huan ka kahnain khawlmun neikei hen.

¹⁹Štai dabar mano liudytojas yra danguje, Tas, kuris pažįsta mane, yra aukštybėse.

¹⁹Tu mahmahin, Ngaiin, a hontheihpih van ah a oma, kei hontheihpihpa tungsangah a om hi.

²⁰Mano draugai tyčiojasi iš manęs, tačiau Dievas mato mano ašaras.

²⁰Ka lawmten honnuihsan ua, himahleh ka mitin Pathian lamah khituite a sungkhia hi;

²¹O kad kas galėtų apginti žmogų prieš Dievą, kaip žmogus apgina savo artimą.

²¹Huchia Pathian laka mihing dikna a letkip theiha, a inveng laka mihing tapa dikna, a letkip theihna dingin:Kum tawm a hongtun chiangin lah ka kik nawn louhna ding lampi ah ka pai ta ding ahi ngala.

²²Po kelerių metų aš nueisiu tuo keliu, kuriuo nebegrįžtama”.

²²Kum tawm a hongtun chiangin lah ka kik nawn louhna ding lampi ah ka pai ta ding ahi ngala.