1Jobas atsakydamas tarė:
1Huan Jobin a dawnga, hichiin a chi a:
2“Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!
2Thilhihtheihna neilou amah bangchiin na panpihta a amai; hanta neilou ban bangchiin na hondamta a amai;
3Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!
3Pilna neilou amah bangchin na thuhilha, huan nakpitaka theihna hoih na phuangkheta a;
4Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?
4Kua kiangah ahia thute na genkhiak tak? Huan kua kha ahia nang akipan hongpai khia?
5Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.
5Sisate tuite nuai leh huaia tengte nuaiah a ling uh.
6Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.
6A maah Seol vuaktangin a oma, huan Abaddon in kikhuhna a neikei hi.
7Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.
7Aman mal mun awng tungah a phalh khia a, huan bang mahlou tungah lei a khai hi.
8Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.
8A meipi sahin tuite a tuna; huan huaite nuaiah meipi a kikek kei hi.
9Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.
9Khapi mai a khuha, a tungah a meipi a phalh hi.
10Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.
10Tuite tungah, khovak leh khomial kigitna ah, kawlmong a kaikual hi.
11Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.
11A salhna ah van khuamte a ling ua, lamdang a sa uh.
12Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.
12A thilhihtheihnain tuipi a khawlsaka, huan a theihsiamna in Rahab a sat.
13Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.
13A huin vante bawlhoihin a oma; a khutin gulpi man-gang tailai a sun hi.Ngaiin, hiaite a thilhih mong lel ahi uh. Ngatchika a huau siausiau lel! A thilhihtheihna Vanging kua ahia theisiam ding?
14Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”
14Ngaiin, hiaite a thilhih mong lel ahi uh. Ngatchika a huau siausiau lel! A thilhihtheihna Vanging kua ahia theisiam ding?