¹“Pasižadėjau niekada geisdamas nežiūrėti į mergaitę.

¹Ka mit toh thukhun ka nabawlkhinta; bangchin nungak ka en theita dia oi?

²Kokia yra man Dievo skirta dalia? Ką paveldėsiu iš aukštybių nuo Visagalio?

²Ahihleh tunglam Pathian akipanin ka tantuan bang a hita dia, tungsang Thilbangkimhihthei akipanin ka goutan?

³Ar žlugimas neskirtas nedorėliui ir pasmerkimas piktadariui?

³Mi dikloute tungah tuahsiatna a tung kei mo, gitlouh nasemte tungah siatna?

⁴Jis juk mato visus mano kelius ir skaičiuoja mano žingsnius.

⁴Aman ka lampite a mukhin keiin, ka kalsuante a sim vek kei ahia?

⁵Ar aš kada vaikščiojau tuštybėje ir ar mano koja skubėjo į apgaulę?

⁵Thujuau toh na oma, hua ka khe khem dinga nakinoh ahih leh;

⁶Tegul pasveria mane teisingomis svarstyklėmis ir Dievas žinos mano nekaltumą.

⁶(Bukna diktak ah honbuk dih ua, Pathianin ka thutakna thei hen! )

⁷Jei mano žingsnis nukrypo nuo kelio, jei mano širdis sekė paskui akis, jei mano rankos nešvarios,

⁷Ka kalsuan lampi akipan anapial hiam, ka lungtang-in ka mitte anajui hiam, huan ka khutte ah nin himhim anabelh hiam:

⁸tada, ką pasėsiu, tegul naudoja kiti ir mano palikuonys tebūna išrauti su šaknimis.

⁸Huchi anahihleh, chi tuh ning, midangin ne hen; ahi, ka loua piang bulkalh khiak hi hen.

⁹Jei mano širdis geidė moters ir jei tykojau prie savo artimo durų,

⁹Ka lungtang numei lama khema anaoma, huan ka innveng kongkhaka ka nangaktak leh:

¹⁰tai mano žmona tegul mala kitam ir kitas tegul pasilenkia virš jos.

¹⁰Huchi anahihtak leh ka jiin midan adingin an su henla, huan midangte amah tungah kun uhen.

¹¹Tai begėdiškas nusikaltimas, kuris turi būti baudžiamas teismo;

¹¹Huchibang gitlouhna hoih hetlou lah ahi ngala; ahi, vaihawmmite gawt ding thulimlouhna ngei,

¹²tai ugnis, naikinanti viską, kuri išrautų visas mano gėrybes.

¹²Siatna dinga kangbei leh, ka punna tengteng zungkalh ding mei hi ding lah ahi ngala.

¹³Jei aš nepaisiau savo tarno ar tarnaitės teisių, kai jie ginčijosi su manimi,

¹³Ka tunga phunna a neihlai ua, ka sikhapa hiam ka sikhanu hiam makhua namusita, nakhualsak lou ka hih leh;

¹⁴tai ką darysiu, kai Dievas pakils? Ką Jam atsakysiu, kai Jis aplankys mane?

¹⁴Pathian a thohkhiak chiangin bang ka hihta dia? Thu a kan hun chiangin bangin ka dawngta dia?

¹⁵Ar ne Tas, kuris padarė mane įsčiose, padarė ir juos? Ar ne vienas sutvėrė mus įsčiose?

¹⁵Kei sula honbawlpan amah a bawl kei mo? Huan khatin a honbawl tuak ahi kei mo?

¹⁶Ar aš neišpildžiau beturčio noro ir našlės prašymo?

¹⁶Migentheite a lunggulh uh ka napiak louha, ahihkeileh a vuaksuak dinga meithai mitte ka naomsak leh;

¹⁷Ar aš vienas valgiau ir nedaviau našlaičiui?

¹⁷Ahihkeileh kei kiain ka an ka naneka, huaia pabeiin ananek kei leh;

¹⁸Nuo savo jaunystės aš auginau jį ir nuo savo gimimo padėdavau našlėms.

¹⁸(Ii, ka tuailai akipanin pa bang ka hi, ka kiangah ana khanglianta; huan ka nu sul akipan amah pipa ka nahita hi: )

¹⁹Ar aš elgetai nedaviau drabužio ir beturčiui kuo apsikloti?

¹⁹Kuapeuh taksap jiaka mangthang hiam, ahihkeileh tasam khuhna neilou hiam ka namuh leh;

²⁰Ar jis nelinkėjo man laimės, susišildęs mano avių vilnomis?

²⁰A kawngten kei a honna vualjawl louha, ka belam mula lumsaka ana om kei leh;

²¹Jei pakėliau ranką prieš našlaitį, matydamas vartuose man pritariančius,

²¹Kongpia panpihna ka muh jiaka pabeite siatna dinga ka khut ka nalik leh;

²²tai tegul mano petys išnyra ir ranka tebūna sulaužyta.

²²Huchi anahihleh, ka liang ka liangjang akipan kia henla, a guh akipan ka ban kitan hen.

²³Dievo bausmės aš bijojau ir Jo didybės akivaizdoje negalėčiau pakelti.

²³Pathian akipan tuahsia lah keia dingin launa ahi ngala, A thupina lah ka tuak ngam ngal keia.

²⁴Ar pasitikėjau auksu ir sakiau grynam auksui: ‘Tu mano viltis’?

²⁴Dangkaeng lametpena ka nabawla, dangkaeng hoih kiangah, ka muanna na hi, ka nachihtaka;

²⁵Ar džiaugiausi dideliais turtais, mano rankų sukauptais?

²⁵Ka hauhna thupi jiaka hiam, ka khutin tam a nalam jiaka ka nakipaha;

²⁶Ar man žvelgiant į šviečiančią saulę ir į keliaujantį mėnulį,

²⁶A vak laia ni hiam, thupitaka pai pai kha hiam kana eta,

²⁷mano širdis buvo slapta suvedžiota, ar aš bučiavau savo ranką?

²⁷Huchia ka lungtang aguka khema a oma, ka kamin ka khut anatawptak aleh:

²⁸Tai būtų nusikaltimas, už kurį reikėtų bausti teisme, nes būčiau išsigynęs Dievo, kuris yra aukštybėse.

²⁸Hiai leng thulimlouhna vaihawmmite gawt ding ahi: tunga Pathian kianga najuauta hi ding ka hih jiakin.

²⁹Ar aš džiaugiausi manęs nekenčiančio nelaime ir nesėkme?

²⁹Kei honmudah siatnaa ka nakipaha, ahihkeileh hoihlou a tunga a tun chianga ka nakipah uat aleh;

³⁰Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.

³⁰(Ka melma hamsiat ding leh a henna thum dingin ka kam ka nakhialsak kei);

³¹Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’

³¹Ka puaninaten, A ana kihihvah lou kua a oma, hon nachih kei ua leh;

³²Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.

³²(Kongzing ah mikhual ana giak ngei kei; khualzin adingin ka kongte ka nahongta)

³³Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;

³³Adam banga ka angsunga ka thulimlouhna na sela, ka tatlekna na khuh ka hiha,

³⁴nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.

³⁴Ajiak, mi tampi launa thupitak ka neihjiak ahiha, sungte hon muhdaina launa jiak a huchia dai didea, popawt lou ka nahih leh-

³⁵O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.

³⁵Aw, kei honja mi nei leng maw: (Ngaiin, hiaiah ka min gelh a om hi. Thil bangkim hihtheiin hondawng hen; ) huan ka galin a gelh khiat matna nei leng maw:

³⁶Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.

³⁶Chihtaktakin ka liang jangah ka po dinga; lallukhu bangin kei ah ka kan den ding hi.

³⁷Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.

³⁷A kiangah ka kal suan zah ka phuang dinga; lal bangin ka kiang naiah ka hoh ding hi.

³⁸Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,

³⁸Ka kam kei dema a kikoua, huaia lei lehsate a kah khawm uleh;

³⁹jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,

³⁹Sum loua huai gahte ka nanektaka, ahihkeileh huaia a neite a hinna uh ka natansak aleh:Buh hilouin loulingneite, barli-buh hilouin loubualte pou jaw hen.

⁴⁰tai kviečių vietoje tegul auga erškėčiai, o miežių vietoje­piktžolės”. Taip Jobas baigė savo kalbą.

⁴⁰Buh hilouin loulingneite, barli-buh hilouin loubualte pou jaw hen.