¹Buvo vienas fariziejus, vardu Nikodemas, žydų vyresnysis.

¹Huan, pharisaite laka mi, a min Nikodem, judate vaihawmpa khat a oma,

²Jis atėjo naktį pas Jėzų ir kreipėsi į Jį: “Rabi, mes žinome, kad esi mokytojas, atėjęs nuo Dievo, nes niekas negalėtų daryti tokių ženklų, kokius Tu darai, jeigu Dievas nebūtų su juo”.

²Huai mi tuh janin Jesu kiangah a honga, a kiangah, Rabbi, Pathiana kipana hongpai sinsakpa na hi chih ka thei uhi. Pathian a kianga a om keiin hiai thil lamdang na hih bang kuamahin a hih theikei ding, a chi a.

³Jėzus jam atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės”.

³Huan, Jesun a dawnga, a kiangah, Chihtaktakin, chihtaktakin ka honhilh ahi, Mi kuapeuh a pian thak kei aleh Pathian gam a mu theikei, a chi a.

⁴Nikodemas paklausė: “Bet kaip gali gimti žmogus, būdamas senas? Argi jis gali antrą kartą įeiti į savo motinos įsčias ir gimti?”

⁴Nikodemin a kiangah, Mi a tek nungin bang chin a piang thei dia? A nu gila nihvei lutin a piang thei dia hia? a chi a.

⁵Jėzus atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei kas negims iš vandens ir Dvasios, negalės įeiti į Dievo karalystę.

⁵Jesun a dawnga, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, kuapeuhmah tuia leh Khaa piang ahih kei leh Pathian gam a lut theikei.

⁶Kas gimė iš kūno, yra kūnas, o kas gimė iš Dvasios, yra dvasia.

⁶Sa suan peuhmah sa ahi a, Kha suan peuhmah kha ahi.

⁷Nesistebėk, jog pasakiau tau: jums būtina gimti iš naujo.

⁷Na pianthak ngeingei ding ahi konchih lamdang sa ken.

⁸Vėjas pučia, kur nori; jo ošimą girdi, bet nežinai, iš kur ateina ir kurlink nueina. Taip yra su kiekvienu, kuris gimė iš Dvasios”.

⁸Huih a utnana ah a nunga, a ging na ja hi, himahleh koia kipana hongpai ahia, koiah ahia a hoh ding chihleng na thei ngal keia; kuapeuh Khaa piang tuh huchibang mahin a om hi, a chi a.

⁹Nikodemas atsiliepė: “Kaip tai gali būti?”

⁹Huan, Nikodemin a dawnga, a kiangah, Hiai bangchin a om thei dia? a chi a.

¹⁰Jėzus jam atsakė: “Tu esi Izraelio mokytojas ir šito nesupranti?

¹⁰Jesun a dawnga, a kiangah, Israelte sinsakpa na hi ngala, huaite na theikei maw?

¹¹Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: mes kalbame, ką žinome, ir liudijame, ką matėme, o jūs nepriimate mūsų liudijimo.

¹¹Chihtaktakin, chihtaktakin ka honhilh ahi, kou ka theih uh ka gen ua, ka muh uh ka theisak uh; himahleh, ka thu theihsak uh na sang ngal kei uhi.

¹²Jei netikite man kalbant apie žemiškuosius dalykus, tai kaipgi tikėsite, jei kalbėsiu jums apie dangiškuosius?

¹²Khovela thil ka honhilh bawn ging louten, vana thil honhilh leng bang chin na taksang ding ua?

¹³Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Tas, kuris nužengė iš dangaus,­Žmogaus Sūnus, esantis danguje.

¹³Van ah kuamah a kah ngei kei a, van akipana hongsukpa kia loungal, Mihing Tapa vana ompa tuh.

¹⁴Kaip Mozė dykumoje iškėlė gyvatę, taip turi būti iškeltas Žmogaus Sūnus,

¹⁴Huan, Mosiin gamdaia gul a khaikang bangin, Mihing Tapa khai kangin a om ding ahi;

¹⁵kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”.

¹⁵kuapeuh a gingtain amah jiaka khantawna hinna a neihna dingin.

¹⁶Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.

¹⁶Banghanghiam chih leh, Pathianin khovel a it mahmah a, huchin a Tapa tang neihsun a pia hi, huchia kuapeuh amah gingta tuh a man that louh a, khantawna hinna a neih jawkna dingin.

¹⁷Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

¹⁷Khovel siam louh tangsak dingin Pathianin Tapa khovel ah a sawl kei, khovel amah vanga a hin theihna ding in a sawl ahi jaw hi.

¹⁸Kas Jį tiki, tas neteisiamas, o kas netiki, jau yra pasmerktas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus vardo.

¹⁸Kuapeuh amah gingta tuh siam louhin a om kei ding a, kuapeuh a gingta lou tuh, tu a patin siam louhin a om pah ngal hi, Pathian Tapa tang neih sun min a gintak louh jiakin.

¹⁹O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti.

¹⁹Hiai tuh siam louhna ahi, vak khovel ah a honga, himahleh min vak sangin mial a it jaw uh, a thilhihte uh a gitlouh jiakin.

²⁰Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti.

²⁰Kuapeuh thil gilou hih in vak a ho nak, vakah leng a hongpai kei hi; huchi lou in jaw a thilhihte a lang kha ding.

²¹O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.

²¹Ahihhangin, kuapeuh a dik hih tuh a thilhihte Pathian jiaka hih a ahi chih a latna dingin, vakah a hong jel hi, a chi a.

²²Paskui Jėzus su savo mokiniais atėjo į Judėjos kraštą ir, ten su jais būdamas, krikštijo.

²²Huai khitin Jesu a nungjuite toh Judia gamah a hoh ua, huaiah Jesu a kiang uah a om nilouh a, a baptis jel hi.

²³Taip pat ir Jonas krikštijo Enone, netoli Salimo, nes ten buvo daug vandens ir žmonės ten ateidavo ir buvo krikštijami.

²³Johan inleng Ainon ah, Salim kho kiangah a baptis sama, huaia tui a tam jiakin; huan, mi a hong ua, baptisma a tang duamduam uhi.

²⁴Tada Jonas dar nebuvo įmestas į kalėjimą.

²⁴Huchihlaiin Johan suangkulh ah a khum nai ngal kei ua.

²⁵Tarp Jono mokinių ir vieno žydo kilo ginčas dėl apsivalymo.

²⁵Huan, Johan nungjuite leh Juda khat, silsiang thu ah a na kisel ua.

²⁶Tad jie atėjo pas Joną ir pranešė: “Rabi, Tas kuris buvo su tavimi anapus Jordano, apie kurį tu paliudijai,­štai Jis krikštija, ir visi eina pas Jį”.

²⁶Huan, Johan kiangah a hongpai ua, a kiangah, Rabbi, Jordan gala na kianga om, a thu mi na theihsakpan, ngai dih, huai min mi a baptis a, mi tengteng a kiangah a hongpai uhi, a chi ua.

²⁷Jonas atsakė: “Žmogus nieko negali pasiimti, jeigu jam neduota iš dangaus.

²⁷Johanin a dawng a, Mihingin bangmah a nei theikei uh, vana mi piak a hih kei leh.

²⁸Jūs patys galite man paliudyti, jog sakiau: aš ne Kristus! Aš siųstas būti tik Jo pirmtaku.

²⁸Kei Kris ka hi kei hi, a maa mi sawl ka hi, ka chih, noumau mahmah hontheihpihte na hi uhi.

²⁹Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir jį girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Todėl šiam mano džiaugsmui jau nieko netrūksta.

²⁹Mou neipa tuh mou pasal ahi; himahleh, mouneipa lawm dinga a thu ja tuh, mouneipa aw jiakin a kipak mahmah a; en un ka kipahna a tungta ahi.

³⁰Jis turi augti, o aš­mažėti”.

³⁰Amah a lian semsem dinga, kei bel ka kiam semsem ding hi.

³¹Kas iš aukštybių ateina, Tas už visus viršesnis, o kas iš žemės,­ žemiškas yra ir žemiškai kalba. Kas iš dangaus ateina, Tas už visus viršesnis.

³¹Tung lama kipana hongpai jaw mi tengteng sanga tungnungpen ahi; leia kipan bel leia ahi a, lei thu a gen nak, vana kipana hongpaipa jaw mi tengteng sanga tungnungpen ahi.

³²Jis liudija, ką matė ir girdėjo, tik niekas Jo liudijimo nepriima.

³²A muh leh a jak peuh a theisak jel ahi; kuamahin a thu theihsak a taksang kei uh.

³³O kas Jo liudijimą priima, tas pripažįsta, jog Dievas teisus,

³³A thu theihsak taksangin, Pathian mi diktat ahi, chih a kipsak hi.

³⁴juk ką Dievas yra siuntęs, Tas kalba Dievo žodžius, nes Dievas teikia Dvasią be saiko.

³⁴Pathian sawlin Pathian thu a gen hi; aman jaw teh chitchiatin Kha a pe ngal keia.

³⁵Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas.

³⁵Pan Tapa a it a, a khutah bangkim a vekin a peta hi.Kuapeuh Tapa gingtain khantawna hinna a nei; himahleh, Tapa thu manglouin hinna a neikei ding a, Pathian hehna a tungah a om jaw hi, a chi a.

³⁶Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas netiki Sūnumi­gyvenimo nematys: ant jo pasilieka Dievo rūstybė.

³⁶Kuapeuh Tapa gingtain khantawna hinna a nei; himahleh, Tapa thu manglouin hinna a neikei ding a, Pathian hehna a tungah a om jaw hi, a chi a.