¹Viešpats, sužinojęs, kad fariziejai išgirdo, jog Jo mokinių skaičius labiau auga negu Jono ir Jis gausiau krikštija

¹Huan, Jesun, Johan sangin, nungjui tamjaw a bawl chih leh a baptis chih Pharisaiten a ja uh chi Toupan a theih takin,

²(nors pats Jėzus nekrikštydavo, tik Jo mokiniai),

²(Himahleh, Jesu hialin jaw a baptis kei, a nungjuiten a baptis zo jel uhi),

³paliko Judėją ir vėl išėjo į Galilėją.

³Judia gam a paisan a, Galili gamah a kik nawnta hi.

⁴Jam reikėjo eiti per Samariją.

⁴Huchiin Samari gam a kantan ding ahi a.

⁵Taigi Jis užsuko į Samarijos miestą, vadinamą Sicharu, netoli nuo lauko, kurį Jokūbas buvo davęs savo sūnui Juozapui.

⁵Huchiin, Samari gam kho khat, Saikar a chih uah a hongtunga, Jakobin a tapa Joseph kianga mun a piakna kiang;

⁶Tenai buvo Jokūbo šulinys. Nuvargęs iš kelionės, Jėzus atsisėdo prie šulinio. Buvo apie šeštą valandą.

⁶Jakob tuileh leng huaiah a om hi. Huchiin, Jesu a pai gim jiakin tuileh geiah a tu a; sunannek hun khawng ahi a.

⁷Viena samarietė moteris atėjo semtis vandens. Jėzus ją paprašė: “Duok man gerti”.

⁷Huan, Samari numei khat tui tawiin a hongkuan a, Jesun a kiangah, Dawnding honpia in, a chi a.

⁸(Tuo tarpu Jo mokiniai buvo nuėję į miestą nusipirkti maisto.)

⁸A nungjuite lah nek ding leiin khua ah a hohta ngal ua.

⁹Samarietė atsakė: “Kaip Tu, būdamas žydas, prašai mane, samarietę, gerti?” (Mat žydai nebendrauja su samariečiais.)

⁹Huchiin, Samari numeiin a kiangah, Nang Juda mi na hi a, kei Samari numei ka hi ngala, bangchidan ahia ka kianga dawn ding non nget? a chi a. Judaten Samari mite bangmahin a zang ngei ngal kei ua.

¹⁰Jėzus jai tarė: “Jei tu pažintum Dievo dovaną ir kas yra Tas, kuris tave prašo: ‘Duok man gerti’, pati būtum Jį prašiusi, ir Jis tau būtų davęs gyvojo vandens!”

¹⁰Huan, Jesun a dawnga, a kiangah, Pathian thilpiak leh, Dawn ding honpia in, na kianga chipa thei le tehjaw, nang a kianga ngen zota ding china, huchia aman tui hing honpe ta ding hi a, a chi a.

¹¹Moteris atsiliepė: “Viešpatie, bet Tu neturi kuo pasemti, o šulinys gilus. Iš kur Tu imsi gyvojo vandens?

¹¹Huan, numeiin a kiangah, Pu, suahna ding bangmah lah na neikeia, tuileh a thukthuk toh, koia kipanin ahia huai tui hing na muh?

¹²Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Jokūbą, kuris tą šulinį mums paliko ir pats iš jo gėrė, ir jo vaikai, ir gyvuliai?”

¹²Ka pu uh Jakob sangin na thupijaw ahia? Aman hiai tuileh honpia a, aman leng a dawna, a tate, a ganten leng, a chi a.

¹³Jėzus atsakė: “Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš.

¹³Huan, Jesun a dawnga, a kiangah, Kuapeuh hiai tui dawn a dangtak nawn ding uh;

¹⁴O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą”.

¹⁴Kuapeuh a kianga ka piak ding tui dawn bel, a dangtak ngei kei ding; ken a kiang a tui ka piak ding tuh amah ah tuinak a honghi dinga, khantawn hin phain a kikhohtou ding, a chi a.

¹⁵Tada moteris Jam tarė: “Viešpatie, duok man to vandens, kad aš nebetrokščiau ir nebevaikščiočiau jo semtis čionai”.

¹⁵Huan, numeiin a kiangah, Pu, huai tui honpe ve, ka dangtak nawn louhna ding leh, hiai tantana tui tawi dinga ka hongkuan louhna din, a chi a.

¹⁶Jėzus atsiliepė: “Eik, pakviesk savo vyrą ir sugrįžk čia”.

¹⁶Huan, Jesun a kiangah, Na pasal va sam inla, hiaiah hongkik nawn in, a chi a.

¹⁷Moteris atsakė: “Aš neturiu vyro”. Jėzus jai tarė: “Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’,

¹⁷Huan, numeiin a kiangah, Pasal ka nei sama, a chi a, a dawnga, Jesun a kiangah, Pasal ka nei sama, na chih jaw, na chi dik ve;

¹⁸nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei”.

¹⁸Pasal nga na neita a, tu a na neihpa na pasal ahi kei him ahi, hiai thu na chi dik ve, a chi a.

¹⁹Moteris atsiliepė: “Aš matau, Viešpatie, jog Tu esi pranašas.

¹⁹Numeiin a kiangah, Pu, jawlnei na hi chih ka theita.

²⁰Mūsų tėvai garbino ant šito kalno, o jūs sakote, kad Jeruzalė esanti vieta, kur reikia garbinti”.

²⁰Kou piputen hiai tangah Pathian a be jel ua; himahleh, nou bel, Mihingin Pathian a biakna mun ding uh Jerusalem khua ah a om, na chi sese ua, a chi a.

²¹Jėzus atsakė: “Moterie, tikėk manimi, jog ateina valanda, kada garbinsite Tėvą ne ant šio kalno ir ne Jeruzalėje.

²¹Huan, Jesun a kiangah, Numei, ka thuhilh gingta in, hiai tangah chitchiat lou leng, Jerusalem khua chitchiat ah lou leng Pa na biak hun uh a tung dekta.

²²Jūs garbinate, ko nepažįstate, o mes garbiname, ką pažįstame, nes išgelbėjimas­iš žydų.

²²Nou na theih louhpi uh na be nak ua; kou jaw ka theih uh ka bia uhi. Hotdamna Judate kianga kipan ahi ngala.

²³Bet ateina valanda,­jau dabar ji yra,­kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas tokių Jo garbintojų ieško.

²³Himahleh a hun a tung dekta, tuin leng a tungkhin lel, huai hun chiangin Pathian be taktakten kha leh thutaka Pa be ding uh ahi, Pan huchibang mi a bemi dingin a zong hi.

²⁴Dievas yra Dvasia, ir Jį garbinantys turi garbinti dvasioje ir tiesoje”.

²⁴Pathian jaw Kha ahi; a bemiten kha leh thutaka a biak ngeingei ding uh ahi, a chi a.

²⁵Moteris Jam sako: “Žinau, jog ateina Mesijas (tai yra Kristus). Atėjęs Jis mums viską paskelbs”.

²⁵Huan, numeiin a kiangah, Messia, (Kris a chih uh) a hongpai ding chih ka thei, amah a hongpai chiangin bangkim a honhilh ding, a chi a.

²⁶Jėzus jai tarė: “Tai Aš, kuris su tavimi kalbu!”

²⁶Huan, Jesun a kiangah, Keimah nang honhoupihpa, huai amah ka hi, a chi a.

²⁷Tuo metu sugrįžo Jo mokiniai ir nustebo, kad Jis kalbėjo su moterimi. Vis dėlto nė vienas nepaklausė: “Ko iš jos nori?” arba: “Apie ką su ja kalbi?”

²⁷Huan, huchihlaiin a nungjuite a hongpai ua, numei a houpih lamdang a sa mahmah ua; himahleh, kuamahin, Bang zong na hia? Bangdia numei houpih? leng a chi kei uh.

²⁸O moteris, palikusi ąsotį, nubėgo į miestą ir apskelbė žmonėms:

²⁸Huan, numeiin a tuibel a paisana, khua ah a vapaia, mite kiangah,

²⁹“Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi. Ar tik Jis nebus Kristus?”

²⁹Ka thil hih peuh hon hilh jelpa mi khat a oma, hong unla, en dih uh; Kris a hih theih tuak hiam? a chi a.

³⁰Ir žmonės iš miesto ėjo pas Jį.

³⁰Huan, amau tuh khua akipan a hongpawt ua, a kiang lam a juanta ua.

³¹Tuo tarpu mokiniai ragino Jį, sakydami: “Rabi, valgyk!”

³¹Huai kalin nungjuiten a kiangah, Sinsakpa, ne vo, a chi ua.

³²O Jis jiems tarė: “Aš turiu valgyti maisto, kurio jūs nežinote”.

³²Himahleh, aman, a kiang uah, An na theih louh uh nek ding ka nei, a chi a.

³³Tada mokiniai pradėjo vienas kitą klausinėti: “Nejaugi kas atnešė Jam valgyti?”

³³Huan, nungjuite a kihou ua, A nek ding min a hontawi sak ua eita maw? a kichi ua.

³⁴Bet Jėzus tarė: “Mano maistas­vykdyti valią To, kuris mane siuntė, ir baigti Jo darbą.

³⁴Huan, Jesun a kiang uah, a gena, Honsawlpa deihlam hih leh, a na sep zoh ding ka an ahi.

³⁵Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus­jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai.

³⁵Nou, Buh lakna ding kha li a om lai, na chi uh hi lou hia? Ngai un kon hilh ahi, dak unla lou khawng en un, tu mahmahin lak dingin a min ahi.

³⁶Jau pjovėjas uždarbį gauna ir renka vaisių amžinajam gyvenimui, kad kartu džiaugtųsi ir sėjėjas, ir pjovėjas.

³⁶A lapain loh a mu a, khantawn hin tana om ding in gah a la, huchia a tuhpa leh a lapa a kipah tuak theihna dingun.

³⁷Čia teisingai priežodis sako: ‘Vienas pasėja, kitas nupjauna’.

³⁷Khatin a tuha, midang in a la hi, chih thu, huai ah a dik ngel hi.

³⁸Aš pasiunčiau jus nuimti derliaus, į kurį jūs neįdėjote darbo. Kiti pasidarbavo, o jūs įstojote į jų darbą”.

³⁸Na sep gim louh uh at dia honsawl ka hi; mi dangin a sem ua, nou a sepsa uh na sunzom uh ahi, a chi a.

³⁹Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: “Jis man pasakė viską, ką esu padariusi”.

³⁹Huan, numeiin, Ka thil hih peuh honhilh jel, chia, a theihsak thu jiakin, huai khuaa om Samari mi tampiin Jesu a gingta ua.

⁴⁰Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.

⁴⁰Huchiin, Samari mite Jesu kiangah a hongpai ua, a kiang ua om dingin a khou ngutngut ua; huan, huaiah ni nih a tam hi.

⁴¹Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.

⁴¹Huan, mi dang tampiin amah thu jiakin a gingta sam ta uhi.

⁴²O moteriai jie pasakė: “Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas”.

⁴²Huan, amau, numei kiangah, Tun tuh na thu gen jiaka gingta ka hi kei uh; koumau ngeiin a thu ka ja ua, hiai mipa khovel Hondampa ahi ngei chih ka theita uh, a chi ua.

⁴³Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.

⁴³Huan, ni nih nungin huaia kipanin a pawta. Galili gamah a hohta a.

⁴⁴Pats Jėzus buvo paliudijęs: “Pranašas negerbiamas savo tėviškėje”.

⁴⁴Jesu ngeiin, jawlnei jaw amah kho lamah pahtawiin a om ngei kei chih a theisaka.

⁴⁵Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.

⁴⁵Huchiin, Galili gam a hongtunin Galili gama miten a na kipahpih ua, Jerusalem khuaa ankuanglui laia a thilhih tengteng a muh tak jiakun; amau mah leng ankuangluina ah a hohsam ngal ua.

⁴⁶Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.

⁴⁶Huan, Galili gama Kana khua, tui uain a suahsak mun a hongtung nawnta a. Huan, upa kua hiam a om a, a tapa Kapernaum khua ah a chi a na a.

⁴⁷Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.

⁴⁷Huan, Jesu Judia gama kipan Galili gamah a hong chih a jak takin a kiangah a hoh tou a, Va hohsuka a tapa vahihdamsak dingin achialchiala, a si dekdek ngala.

⁴⁸Tuomet Jėzus jam atsakė: “Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite”.

⁴⁸Huan, Jesun a kiangah, Chiamtehnate leh thillamdangte na muh kei uh leh na gingta kei hial ding uh, a chi a.

⁴⁹Karaliaus valdininkas prašė: “Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė”.

⁴⁹Huan, upain a kiangah, Pu, ka ta sih main hongsuk tanla, a chi a.

⁵⁰Jėzus jam tarė: “Eik, tavo sūnus gyvas!” Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.

⁵⁰Huan, Jesun a kiangah, Pai nawnta mai in, na tapa damta hi, a chi a. Huan, huai mipan Jesun a kianga thu a gen tuh a gingta a, a paita hi.

⁵¹Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: “Tavo vaikas gyvas”.

⁵¹Huan, a pai suk lel laiin a sikhaten a na dawn ua, Na tapa a damta, a na chi ua.

⁵²Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: “Vakar septintą valandą dingo jam karštis”.

⁵²Huan, aman a kiang uah a dam tung lai a dong a. Huan, amau, a kiangah, Janin ni kihek lelin a khosik a daita ahi, a chi ua.

⁵³Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: “Tavo sūnus gyvas”. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.

⁵³Huchiin, apan Jesun a kianga, Na tapa a damta hi, a chih lai ahi chih a theita a; huan amah leh a inkuanpihten a vek un, a gingta ta uhi.Huai tuh Jesun a thillamdang hih a nih veina ahi, Judia gam akipan Galili gama a hongin.

⁵⁴Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.

⁵⁴Huai tuh Jesun a thillamdang hih a nih veina ahi, Judia gam akipan Galili gama a hongin.