¹Kiek vėliau buvo žydų šventė, ir Jėzus nukeliavo į Jeruzalę.

¹Huai thil nungin Judate ankuangluina a om a; Jesu Jerusalem khua ah a hoh tou a.

²Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betezda, turinti penkias stogines.

²Huan, Jerusalem ah belam kongkhak kiangah dil a oma, huai tuh Hebru pauin Bethsaida a chi ua, inlim nga neia.

³Jose gulėdavo daugybė ligonių­ aklų, luošų, paralyžiuotų, kurie laukė vandens sujudant.

³Huai ah damloute, mittawte, khebaite, jawte tampi a lum phengphung ua, tui hongtat ngakin.

⁴Mat kartkartėmis maudyklėn nusileisdavo angelas ir sujudindavo vandenį. Kas, vandeniui pajudėjus, pirmas įlipdavo į tvenkinį, pagydavo, kad ir kokia liga sirgdavo.

⁴Bang chiang hiamin huai dil ah angel a hoh suk a, tui a vatok a; huchiin, kuapeuh huai tui a kitoh khita valut masa penpen tuh, bangchibang natna nei hileh leng hihdamin a om jel hi.

⁵Ten buvo vienas žmogus, išsirgęs trisdešimt aštuonerius metus.

⁵Huan, huaiah kum sawmthum leh giat damlou mi kuahiam a om a.

⁶Pamatęs jį gulintį ir sužinojęs jį labai seniai sergant, Jėzus paklausė: “Ar nori pasveikti?”

⁶Huan, Jesun a lum tuh a mu a, huchi bangin sawtpi a omta chih a thei a, a kiangah, Hihdam na ut hia? a chi a.

⁷Ligonis Jam atsakė: “Viešpatie, aš neturiu žmogaus, kuris, vandeniui sujudėjus, mane įkeltų į tvenkinį. O kol pats einu, kitas įlipa greičiau už mane”.

⁷Huan, damloupan, Pu, tui kitohin dila honkoih ding mi ka neikei hi, ka hoh sungin mi dangin honmakhelh nak uh, achia, a dawng a.

⁸Jėzus jam tarė: “Kelkis, imk savo gultą ir vaikščiok!”

⁸Huan, Jesun a kiangah, Thou inla, na awngphah la inla, khein paita in, a chi a.

⁹Žmogus bematant išgijo, pasiėmė gultą ir pradėjo vaikščioti. O toji diena buvo sabatas.

⁹Huan, thakhatin huai mi tuh a dam pah a, a awngphah a la a, a paita hi.

¹⁰Todėl žydai sakė išgydytajam: “Šiandien sabatas, tau negalima nešti gulto”.

¹⁰Huai ni tuh Khawlni ahi, Huchiin Judaten a dampa kiangah, Khawlni ei ve, na awngphah na lak a siang kei, a chi ua.

¹¹Jis jiems atsakė: “Tas, kuris mane išgydė, man liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok!’ ”

¹¹Huan, aman a kiang uah, Honhihdampa ngeingeiin ka kiangah, Na awngphah la inla, khein paita in, honchi ahi, a chi a, a dawnga.

¹²Jie klausinėjo: “O kas Tas žmogus, kuris tau liepė: ‘Imk savo gultą ir vaikščiok’?”

¹²Huan, amau a kiangah, Na awngphah la inla, khein paita in, na kianga chipa kua ahia? a chi ua, a dong ua.

¹³Išgydytasis nežinojo, kas Jis, kadangi Jėzus pasitraukė, miniai susirinkus toje vietoje.

¹³Himahleh, a dampan tuh kua ahia a hih a theikei a, huaia mipi a om jiak un Jesu a paimangta ngala.

¹⁴Vėliau Jėzus jį sutiko šventykloje ir tarė: “Štai tu esi pasveikęs. Daugiau nebenusidėk, kad neatsitiktų tau kas blogesnio!”

¹⁴Adenchiangin Jesun amah Pathian biakin ah a mu a, a kiangah, Ngaiin, na damta hi, khial nawnta ken, huchilou injaw thil hoihlou sem na tungah a hongom kha ding hi, a chi a.

¹⁵Žmogus nuėjo ir pranešė žydams, kad jį išgydė Jėzus.

¹⁵Huan, huai mi tuh a vapai khia a, Judate kiangah a hihdampa Jesu ahi chih a hilh a.

¹⁶Žydai dėl to persekiojo Jėzų ir norėjo Jį nužudyti, kad Jis taip darė per sabatą.

¹⁶Huchiin, Khawlnia huai thil a hih jiakin Judaten Jesu a engbawl ua.

¹⁷O Jėzus jiems atsakė: “Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, ir Aš darbuojuosi”.

¹⁷Himahleh, Jesun amau a houpiha, a kiang uah, Ka Pan tutan phain leng na asem jel hi, ken leng ka sem jel, a chi a.

¹⁸Dėl to žydai dar labiau ieškojo progos Jį nužudyti, nes Jis ne tik laužė sabatą, bet ir vadino Dievą savo Tėvu, lygindamas save su Dievu.

¹⁸Huchiin, Judaten hihlup a tum semsem ua, Khawlni a tanlouh jiak kia leng ahi keia, Pathian amah Paa a bawl a, Pathian toh ki kima a kibawl jiakin leng ahi.

¹⁹Jėzus jiems atsakė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus.

¹⁹Huan, Jesun a kiang uah, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Tapain amahin bangmah a hih theikei, Pa thil hih a muh kia lou ngal; thil a hih peuhmah, Tapain leng a hih sam jel ahi.

²⁰Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro. Ir Jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.

²⁰Pain Tapa a ita, a thilhih peuhmah a kiangah a musak a; hiaite sanga thilhih thupijaw a kiangah a musak ding, lamdang na sak ding un.

²¹Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam nori.

²¹Pain misite a a kithou a, hinna a piak bangin, Tapa inleng a utnana kiangah hinna a pia.

²²Ir Tėvas nieko neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui,

²²Pain kuamah vai a hawm sak ngei kei, vai tengteng Tapa a hawm sak zota;

²³kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia Jį siuntusio Tėvo.

²³mi tengtengin Pa zahna apiak bang un, Tapa leng zahna a piakna dingun. Kuapeuhmah Tapa zah lou ten jaw, Pa a sawlpa leng a zah kei uhi.

²⁴Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

²⁴Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Kuapeuh ka thu ja a, honsawlpa gingtain, khantawna hinna a nei; siamlouhin a om keia, sihnaa kipan a pawta, hinna ah a lut zota ahi.

²⁵Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateina valanda,­ir dabar jau yra,­ kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis.

²⁵Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, A hun a tung dekta, tuin leng a tung lellelta, huaihun chiangin misiten Pathian Tapa aw a za ding ua, a za peuhmah a hing ding uh.

²⁶Nes kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje,

²⁶Pain amaha hinna a nei bangin, Tapa leng amaha hinna neidingin a peta hi.

²⁷ir taip pat suteikė Jam valdžią teisti, nes Jis­Žmogaus Sūnus.

²⁷Huan, Mihing Tapa a hih jiakin, a kiangah thukhenvaihawmna thu a pia hi.

²⁸Nesistebėkite tuo, nes ateina valanda, kai visi, esantys kapuose, išgirs Jo balsą.

²⁸Hiai khawng lamdang sa kei un, a hun a tung dekta, huai hun chiangin han a om tengtengin a aw a za ding ua, a pawt vek ding uh;

²⁹Ir tie, kurie darė gera, išeis gyvenimo prisikėlimui, o kurie darė bloga­teismo prisikėlimui.

²⁹thil hoih hihte tuh hinna tangin a thou nawn ding ua, thil gilou hihte tuh siam louh tangin a thou nawn ding uh.

³⁰Iš savęs Aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes Aš ieškau ne savo valios, bet valios Tėvo, kuris mane siuntė”.

³⁰Keimahin bangmah ka hih theikei; bila kajak bangbangin vai ka hawm jel; ka vaihawm tuh a dik ahi, keimah thu thuin om ka tum keia, honsawlpa thuthu ja ua om ka tup jel jiakin.

³¹“Jei Aš pats apie save liudiju, mano liudijimas nėra tikras.

³¹Keimah tanchin theisak leng, ka thu theihsak a dik kei ding;

³²Bet apie mane liudija kitas, ir Aš žinau, kad Jo liudijimas, kuriuo Jis liudija apie mane, yra tikras.

³²ka tanchin theisak mi dang ahi, aman ka tanchin a theihsak tuh a dik chih ka thei hi.

³³Jūs buvote nusiuntę pas Joną, ir jis paliudijo tiesą.

³³Nou Johan kiangah mi na sawl ua, huan, aman, thutak tanchin honna theisak hi.

³⁴Aš neieškau žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad būtumėte išgelbėti.

³⁴Thu theihsak ka san tuh mihing akipan ahi chihna ahi keia; himahleh na hinna ding un hiai thu tuh ka gen ahi.

³⁵Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.

³⁵Huai Johan tuh khawnvak kuangtak leh vak tak ahi, a vakah nuamsak tak dih na ut uh.

³⁶O Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas,­patys darbai, kuriuos Aš darau,­liudija apie mane, kad mane siuntė Tėvas.

³⁶Himahleh, theihsakna ka neihjaw Johan theihsakna thu sangin a thupi jaw ahi: Pain thil hih zoh dinga a honpiak, ka thil hih ngeiin Pain honsawl chih ka tanchin a theisak hi.

³⁷Ir mane pasiuntęs Tėvas pats paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję Jo balso, nei regėję Jo pavidalo,

³⁷Pa honsawlpan leng ka tanchin a theisakta. Nou chiklai mahin a aw na za ngei kei ua, a mel leng na mu ngei sam kei uh.

³⁸ir neturite Jo žodžio, jumyse pasiliekančio, nes netikite Tuo, kurį Jis siuntė.

³⁸A thu leng noumau ah na pai kei uh, a sawlpa na gintak louh jiakun.

³⁹Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose turį amžinąjį gyvenimą. O Raštai liudija apie mane,

³⁹Laisiangthou na phat sim ua, a sunga khantawna hinna oma na gintak jiakun: huai laisiangthou tuh ka tanchin theihpihna lah ahi ngala.

⁴⁰bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą”.

⁴⁰Himahleh, hinna nei dingin ka kiangah na hong nuam ngal kei uh.

⁴¹“Šlovės iš žmonių Aš nepriimu.

⁴¹Mihing pahtawina ka sang kei.

⁴²Aš žinau, kad neturite savyje Dievo meilės.

⁴²Himahleh nou kon thei hi, Pathian itna noumau ah na neikei uhi.

⁴³Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savo vardu, tą jūs priimtumėte.

⁴³Ka Pa minin ka honga, nouten non kipahpih kei uh: mi dang amah minin hong leh, amah na kipahpih ding uhi.

⁴⁴Kaipgi jūs galite tikėti, jeigu vienas iš kito priimate šlovę, o tos šlovės, kuri iš vieno Dievo ateina, neieškote?

⁴⁴Nou kipahtawi tuahna paktate aw, bangchin na gingta thei ding ua? Pathian tak kiaa pawt pahtawina lah na zong kei ua.

⁴⁵Nemanykite, kad Aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję.

⁴⁵Ken Pa kianga nou kon hek ding gingta kei un: nou honhek khat a om, na muan uh Mosi ngei.

⁴⁶Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane.

⁴⁶Mosi na gingta hile-uchin kei leng hongingta ta ding hi uchina; aman ka tanchin ahi a gelh.Himahleh, a thu gelh lah na gingta ngal kei ua, bangchin ka thu na gingta ding ua? a chi a.

⁴⁷Bet jeigu jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!”

⁴⁷Himahleh, a thu gelh lah na gingta ngal kei ua, bangchin ka thu na gingta ding ua? a chi a.