¹Paskui Jėzus nuvyko į kitą pusę Galilėjos, arba Tiberiados, ežero.

¹Huai thilte khitin, Jesu Galili dil Tiberia dil kichi gal leh lamah a paita a.

²Jį lydėjo gausi minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos Jis darė ligoniams.

²Huan, damloute tunga thillamdang a hihte a muh jiakun mipi tampiin amah a jui ua.

³Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo su savo mokiniais.

³Huan, Jesu tangah a hohtoua, huai ah a nungjuite kiangah a tu a.

⁴Artėjo žydų šventė Pascha.

⁴Huan, Paikan Ankuangluina, Judate Ankuangluina a naita hi.

⁵Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia didelė minia pas Jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: “Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?”

⁵Huan, Jesu a daka, mipi tampiin a kiang lam honjuanin a mu a, Philip kiangah, Hiaite nekding tanghou koia kipanin ahia i lei ding? a chi a.

⁶Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs.

⁶Huai thu tuh amah zeet na dia a gen ahi, a hih ding lah aman a theigige ngala.

⁷Pilypas Jam atsakė: “Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį”.

⁷Huan, Philipin a kiangah, Mi chihin tawm chika a tan chiat ding uleng, makhai zanih man tanghouin a chin kei ding, a chi a, a dawnga.

⁸Vienas iš mokinių, Simono Petro brolis Andriejus, Jam pasakė:

⁸Huan, a nungjuite laka khat, Simon Peter anau Andru in a kiangah,

⁹“Čia yra vienas berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepalus ir dvi žuveles. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!”

⁹Barli-buh tanghou phel nga leh ngasa nih nei pasal naupang khat hiaiah a om hi; himahleh, mi hiai zah lawmlawm lakah huaite bangtham hi ding ahia? a chi a.

¹⁰Jėzus tarė: “Susodinkite žmones!” Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų.

¹⁰Huan, Jesun, Mite tu sak un, a chi a. Huan, huai lai ah loupa tampi a om hi. Huchiin, pichingte a tuta ua, a tam lam uh tuh sangnga khawng ahi uh.

¹¹Tada Jėzus paėmė duoną ir padėkojęs išdalino mokiniams, o mokiniai ten sėdintiems; taip pat ir žuvis, kiek kas norėjo.

¹¹Huan, Jesun tanghou phelte a la a, kipahthu a gen khit in a tute kiangah a hawma, huchi mahbangin ngasate leng a deih hun un a hawm sam hi.

¹²Kai žmonės pasisotino, Jis pasakė savo mokiniams: “Surinkite trupinius, kad niekas nepražūtų”.

¹²Huan, a kham nung un, a nungjuite kiangah, Bangmah mang lou dingin a nente luak un, a chi a.

¹³Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalų pripylė dvylika pintinių trupinių, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų.

¹³Huchiin, a luak ua, barli-buh tanghou phel nga nete nek bang nentein bawm sawm leh nih a hihdim uhi.

¹⁴Pamatę Jėzaus padarytą stebuklą, žmonės sakė: “Jis tikrai yra Tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį”.

¹⁴Huan, miten thillamdang a hih a muh tak un, Hiai mi, jawlnei, khovel a hong dingpa a nahi ngei e, a chi uh.

¹⁵O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti Jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

¹⁵Huchiin, amah tuh kumpipa dia bawl dinga mat teitei tumin hongkuan a tum uh chih Jesun a theia, tangah amah kia in a pai tuam nawnta hi.

¹⁶Atėjus vakarui, Jo mokiniai nusileido prie ežero,

¹⁶Huan, ni taklamin, a nungjuite dil ah a pai suk ua;

¹⁷sulipo į valtį ir išplaukė į kitą pusę ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos.

¹⁷Longah a tuang ua, dil ah Kapernaum khua a juan ua. Huan, khua a mial ta a, Jesu lah a kiang uah a hongtung nai keia.

¹⁸Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas.

¹⁸Huihpi hat tak a nun jiakin tui a kihawt sang hulhul ngala.

¹⁹Nusiyrę apie dvidešimt penkias­trisdešimt stadijų, jie pamatė Jėzų, einantį ežeru ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando.

¹⁹Huan, ching sawmnih lah ching nga hiam, ching sawmthum hiam a kalh un, Jesu dil tungah khea paia, long honnaihin a mu ua, a lauta uh.

²⁰O Jis jiems tarė: “Tai Aš, nebijokite!”

²⁰Himahleh, aman a kiang uah, Keimah ka hi, lau kei un, a chi a.

²¹Jie norėjo Jį paimti į valtį, bet valtis netrukus priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

²¹Huchiin, longah tuansak a utta uhi; huan, longin, a zot gam uh a pha pahta hi.

²²Kitą dieną minia, buvusi anoje pusėje, pamatė, kad ten nebuvo kitos valties, tik ta, į kurią įlipo Jo mokiniai. O Jėzus su jais neįlipo, ir šie išplaukė vieni.

²²A jingin dil gal leh lama mipi dingten, long khat lou ngal long dang a om keia, Jesu a nungjuite toh longah a tuang ton keia, a nungjuite amau kiain a pai uh chih a thei ua.

²³Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.

²³Himahleh Toupan kipahthu a gen nunga, tanghou a nekna mun kiang uah, Tiberia khua akipanin long neu chikchik a hongtung uhi.

²⁴Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.

²⁴Huchiin, mipin Jesu leh a nungjuite a om takei uh chih a theih un, amau leng long neute ah a tuang ua, Jesu zongin Kapernaum khua a hong tung ua.

²⁵Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: “Rabi, kada čia atvykai?”

²⁵Huan, dil gala a hongmuh un a kiangah, Rabbi, chikin ahia hiai lam nong tun? a chi ua.

²⁶Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.

²⁶Huan, Jesun a kiang uah, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, thillamdangte na muh jiak ua honzong na hi kei ua, tanghou phel na nek vah jiak uh ahi jaw.

²⁷Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas­Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs”.

²⁷An mang thei phet zongin phiaphia kei un, khantawna hin phaa om gige ding an, Mihing Tapain a honpiak ding zong in phe jaw un; Pa Pathianin amah achiamtehta ngala, a chi a, a dawnga.

²⁸Jie paklausė: “Ką mums daryti, kad vykdytume Dievo darbus?”

²⁸Huan, amau a kiangah, Pathian na ka sep theihna dingun thil banga hia ka hih ding uh? a chi ua.

²⁹Jėzus atsakė: “Tai yra Dievo darbas: tikėkite Tą, kurį Jis siuntė”.

²⁹Huan, Jesun a kianguah, Pathian nasep hiai ahi, a misawl gingta le uchin, a chi a, a dawnga.

³⁰Tada jie klausė: “Kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir Tave įtikėtume? Ką nuveiksi?

³⁰Huan, amau a kiangah, Chiamtehna bang ahia na hih ding, ka muh ua nang kon gintak theihna ding un? Thil bang ahia na hih ding?

³¹Mūsų tėvai dykumoje valgė maną, kaip parašyta: ‘Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus’ ”.

³¹Ka pipute un gamdai ah manna a ne ua, Van akipanin a kiang uah amau tanghou nek ding a pia, chih gelh bangin, a chi ua.

³²Tuomet Jėzus jiems tarė: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ne Mozė davė jums duonos iš dangaus, bet mano Tėvas duoda jums iš dangaus tikrosios duonos.

³²Huan, Jesun a kiang uah, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Van akipana tanghou na muh pen uh Mosi honpiak ahi kei, ka Pan tuh vana kipanin tanghou tanghou tak nou a honpia ahi.

³³Nes Dievo duona yra Tas, kuris nužengia iš dangaus ir duoda pasauliui gyvybę”.

³³Pathian tanghou tuh van akipanin a hongpaisuka, khovel kianga hinna pepa ahi, a chi a.

³⁴Tada jie tarė Jam: “Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!”

³⁴Huan, amau a kiangah, Toupa, huai tanghou honpe gige in, a chi ua.

³⁵Jėzus atsakė: “Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.

³⁵Huan, Jesun a kiang uah, Keimah tuh hinna tanghou ka hi; kuapeuh ka kianga hongpai a gilkial kei ding, kuapeuh kei hon gingta tuh chik mahchiangin a dangtak kei ding.

³⁶Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite.

³⁶Himahleh, nou non muh un leng non gingta sam kei uh chih kon hilhta ve.

³⁷Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk,

³⁷Pain honpiak peuhmah ka kiangah a hongpai vek ding uh; kuapeuh ka kianga hongpai tuh ka delh khe kei hial ding hi.

³⁸nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.

³⁸Kei deihlam hih dingin van akipana hongpaisuk ka hi kei a, honsawlpa deihlam hih dinga hongpaisuk ka hi zo ngala.

³⁹O mane siuntusio Tėvo valia,­ kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną.

³⁹Hiaipen hon sawlpa deihlam ahi, aman honpiak tengteng bangmah mangsak louin, ni tawpni chiang in kai thou zo leng.

⁴⁰Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną”.

⁴⁰Huan, hiaipen ka Pa deihlam ahi, kuapeuh Tapa mu a, gingtain khantawna hinna a neih; huan, ken ni tawpni chiangin amah ka kai thou ding, a chi a.

⁴¹Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: “Aš duona, nužengusi iš dangaus”.

⁴¹Huan, Van akipana tanghou hongpai suk ka hi, a chih jiak in, Judate a tungah a phun ua.

⁴²Jie sakė: “Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?”

⁴²Hiai mi Joseph ta Jesu ahi ka hia, a nu leh a pa leng i theih? Van akipana hongpai suk ka hi, chih bangchi chiha chi ahia le? a chi ua.

⁴³Jėzus jiems atsakė: “Nemurmėkite tarpusavyje!

⁴³Huan, Jesun a kiang uah, Phun phun dah un.

⁴⁴Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁴⁴Pa honsawlpan a hip kei leh kuamah ka kiangah a hongpai theikei; huan, ken ni tawpni chiah a hongpai tuh ka kai thou ding.

⁴⁵Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane.

⁴⁵Jawlneite laibu ah, Pathian hilhin a om vek ding uh, chih gelh ahi. Mi chih Pa thu jaa thei peuhmah ka kiangah a hongpai nak.

⁴⁶Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą.

⁴⁶Kuamahin Pa a mu ngei ka chi kei, Pathiana kipan pen loungal in; aman jaw Pa a mu hi.

⁴⁷Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą.

⁴⁷Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, kuapeuh a gingtain khantawn hinna a nei hi.

⁴⁸Aš esu gyvenimo duona.

⁴⁸Keimah tuh hinna tanghou ka hi.

⁴⁹Jūsų tėvai dykumoje valgė maną ir mirė.

⁴⁹Na pipute un gamdai ah manna a ne ua, a si uhi.

⁵⁰O ši duona yra nužengusi iš dangaus, kad, kas ją valgys, nemirtų.

⁵⁰Hiai i chih van akipana tanghou hongpai sukpen ahi, min a nek ua, a sih louhna dingun.

⁵¹Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgo šitos duonos­gyvens per amžius. Duona, kurią Aš duosiu, yra mano kūnas, kurį Aš atiduosiu už pasaulio gyvybę”.

⁵¹Keimah tuh vana kipana tanghou hing hongpai suk ka hi, kuapeuhin hiai tanghou a nek leh khantawnin a hong gige ding; ahi, khovel hinna dia ka piak ding tanghou tuh ka sa ahi, a chi a.

⁵²Tada žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: “Kaip Jis gali duoti mums valgyti savo kūną?!”

⁵²Huchiin, Judate a kisel ua, Hiai min bangchin a sa nek dingin honpe thei ding ahia? a chi ua.

⁵³O Jėzus jiems kalbėjo: “Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite Jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės!

⁵³Huan, Jesun a kiang uah, Chihtaktakin, chihtaktakin kon hilh ahi, Mihing Tapa sa na nek ua, a sisan leng na dawn kei uleh, noumauin hinna neilou hive uchin.

⁵⁴Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.

⁵⁴Kuapeuh ka sa ne a, ka sisan dawnin khantawna hinna a nei; huan, nitawp ni chiang in amah ka kai thou ding.

⁵⁵Nes mano kūnas tikrai yra valgis, ir mano kraujas tikrai yra gėrimas.

⁵⁵Ka sa jaw an ahi taktaka, ka sisan leng dawnding ahi taktak.

⁵⁶Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje, ir Aš jame.

⁵⁶Kuapeuh ka sa ne a, ka sisan dawn tuh, keimah ah a om gige a, keimah leng amah ah ka om gige ahi.

⁵⁷Kaip mane siuntė gyvasis Tėvas ir Aš gyvenu per Tėvą, taip ir tas, kuris mane valgo, gyvens per mane.

⁵⁷Pa hingin honsawla, Pa jiaka hing ka hih mahbangin, kuapeuhmah kei honne tuh keimah jiakin amah leng a hing ding.

⁵⁸Štai duona, nužengusi iš dangaus,­ne taip, kaip jūsų tėvai valgė maną ir mirė. Kas valgo šią duoną­gyvens per amžius”.

⁵⁸Hiai tuh van akipana tanghou hongpai suk ahi; na pipute un tanghou a ne ua, a sih bang ujaw ahi kei; kuapeuh hiai tanghou ne tuh khantawnin a hing gige ding, a chi a.

⁵⁹Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.

⁵⁹Huai thute kikhopnain ah a gen a, Kapernaum khuaa thu a hilh laiin.

⁶⁰Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: “Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!”

⁶⁰Huchiin, a nungjuite a khen tampiin, huai a jak un, Hiai thu haksa ahi, kuan a lasawn theidia? a chi ua.

⁶¹Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: “Jus tai piktina?

⁶¹Huchiin, huai thu ah a nungjuite a phun uh chih Jesun a lungsimin a theia, a kiang uah, Hiai thun honhih lunghilou hia?

⁶²O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!

⁶²Mihing Tapa tumalama a omna ngeia kah tou mu le uchin, bang na chih ding ua?

⁶³Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.

⁶³Hinna pia jaw kha ahi a, sa jaw bangmah din a phatuam kei; na kiang ua thu ka gente tuh kha ahi a, hinna leng ahi.

⁶⁴Bet kai kurie iš jūsų netiki”. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.

⁶⁴Himahleh, na lak uah a khen gingta lou om nahi uh, achia. Jesun a gingta loute leh a mansak dingpa a tunga kipanin a theigige ngala.

⁶⁵Ir Jis sakė: “Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo”.

⁶⁵Huan, amah mahin, Huaijiakin ahi, na kiang ua, Pain a piak keileh, kuamah ka kiangah a hongpai theikei, ka chih, a chi a.

⁶⁶Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.

⁶⁶Hiai nungin a nungjuite a khen tampi a pai mang ua, amah a kithuahpih nawnta kei uh.

⁶⁷Tada Jėzus paklausė dvylika: “Gal ir jūs norite pasitraukti?”

⁶⁷Huchiin, Jesun, sawm leh nihte kiangah, Nou leng pai mang sam na ut uhia? a chi a.

⁶⁸Simonas Petras atsakė: “Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.

⁶⁸Huan, Simon Peterin a kiangah, Toupa, kua kiangah ahia ka pai ding uh? Nangman khantawn hinna thu na nei hi.

⁶⁹Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus”.

⁶⁹Nangmah Pathian mi siangthou na hi chih ka taksangta ua, theih leng ka thei uhi, a chi a, a dawnga.

⁷⁰Jėzus jiems atsakė: “Argi Aš neišsirinkau jūsų, dvylikos? Tačiau tarp jūsų vienas yra velnias”.

⁷⁰Huan, Jesun a kiang uah, Nou sawm leh nihte keimah hontel hi lou na hi umaw? Na lak ua mi khat diabol a hih laitei toh, a chi a.Iskariot Simon tapa Juda, sawm leh nihte laka tel tei, huai thu a gen ahi, amah juausana mansakpa ding ahi ngala.

⁷¹Jis kalbėjo apie Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, vienas iš dvylikos, turėjo Jį išduoti.

⁷¹Iskariot Simon tapa Juda, sawm leh nihte laka tel tei, huai thu a gen ahi, amah juausana mansakpa ding ahi ngala.