¹Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus.

¹Huan, huai laiin hichi ahia, Kaisar Augusta in khovel tengteng min khum ding thu a pia a.

²Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją.

²Huai tuh Suria gama Kurinia gam ukpa a hih laia min khumna masapen ahi.

³Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą.

³Huchiin, mi tengteng a min uh khum dingin amau khua chiat uah a hoh ua.

⁴Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės.

⁴Huan, Joseph leng, David inkuante leh a suan a hih manin Galili gama Nazaret khua akipanin, Judia gama David khua Bethlehem kichi ah a hoh ta a.

⁵Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia.

⁵Mari a zikham gai san lai toh, min khum dingin.

⁶Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų,

⁶Huan, hichi ahia, huai laia a om lai un, a nauneih a honghunta a.

⁷suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje.

⁷Huan, a ta masain pasal a nei khe ta a; huan, puanin a tuama, khualbuka a tak louh jiak un gan an piakna ah a sial hi.

⁸Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą.

⁸Huan, huai gam mah ah belam chingmite a om ua, gamlak ah janin a belam uh a ching ua.

⁹Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando,

⁹Huan, Toupa angel khat a kiang uah a hongding a, Toupa thupinain a kim uh a tanvak a; huchiin a lauta mahmah ua.

¹⁰bet angelas jiems tarė: “Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai.

¹⁰Huan, angelin a kiang uah, Lau kei unla, ngai un, mi chih adingin tanchin hoih kipahhuai mahmah ka hontut ahi.

¹¹Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats­Kristus.

¹¹Tuniin nou adingin David khua ah Hondampa a piangta, amah Kris Toupa ahi.

¹²Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose”.

¹²Huan, hiai nou adingin chiamtehna ding ahi; naungek puana tuam, gan an piakna kuanga lum na mu ding uh, a chi a.

¹³Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą:

¹³Huan, angel kiangah vana mipi hon a hongom khawm guih ua, Pathian a phat ua.

¹⁴“Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!”

¹⁴Tungnungpen ah Pathian thupi henla, leitunga a kipahpih mahmah mihingte lakah lemthu leng hen, a chi uhi.

¹⁵Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: “Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė”.

¹⁵Huan, hichi ahia, angelten vana a paisan tak un, belam chingmiten, Tun ah Bethlehem kho phain pai lehang, Toupan thu a honhilh hongtung tuh i en ding uh, a kichi ua.

¹⁶Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose.

¹⁶Huchiin, a pai mengmeng ua, Mari toh, Joseph toh, gan an piakna kuanga naungek lum toh a vamu ua.

¹⁷Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį.

¹⁷Huan, a vamuh un a naungek tanchin angelin a hilh tuh a gen thangta uh.

¹⁸Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu.

¹⁸Huan, a za peuhmahin belam chingmite thugen lamdang a sa mahmah uh.

¹⁹Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin.

¹⁹Mariin bel thugen tengteng a lungtangin a ngaihtuah a, a vom gige a.

²⁰Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta.

²⁰Huan, belam chingmiten angel hilh bang ngeia bangkim a muh ua a jak jiak un, Pathian pahtawi leh phat kawm jelin a kik nawnta ua.

²¹Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti vaikelį, Jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas nurodė dar prieš Jo pradėjimą įsčiose.

²¹Huan, a zek sumna ding ni giat a hongchinin, a min din, sula a om ma hima angelin a saksa, Jesu a sa uh.

²²Pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, jie nunešė Jį į Jeruzalę pašvęsti Viešpačiui,­

²²Huan, Mosi dan banga a kisiansakna ni uh a hongtunin, Jerusalem khua ah amah a vatonpih tou ua, Toupa kianga amah lan dingin.

²³kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: “Kiekvienas pirmagimis berniukas bus atskirtas Viešpačiui”,­

²³(Toupa thu a, ta pasal sul hong peuhmah Toupa adinga seh a chi ding uh, chia gelh bangin),

²⁴ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: “Porą purplelių arba du balandžiukus”.

²⁴Toupa Dan thua gen banga vakhu kop khat hiam vapal nou nih hiam kithoihna lan dingin.

²⁵Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas, teisus ir dievobaimingas vyras, kuris laukė Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo ant jo.

²⁵Huan, ngai in, Jerusalem khua ah mi khat a min Sumeon a om a; huai mi tuh mi diktat tak leh Pathian limsak tak ahia, Israelte khamuanpa ding a ngak ngitnget a, a tungah Kha Siangthou a om hi.

²⁶Jam buvo apreikšta Šventąja Dvasia, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Kristų.

²⁶Huan, Toupa Kris a muh masiah jaw a si kei ding chih Kha Siangthouin a na thei sak him ahi.

²⁷Dvasios paragintas, jis atėjo į šventyklą. Įnešant tėvams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų su Juo, kaip Įstatymas reikalauja,

²⁷Huan, Kha theihsakin Pathian biakin ah a valuta; naungek Jesu tuh a nu leh a pan Dan ngeina banga a tunga hihsak dinga a honpi lut lai un,

²⁸Simeonas paėmė Jį į rankas, laimino Dievą ir tarė:

²⁸aman a na-angpoma, Pathian a phata,

²⁹“Dabar, Valdove, leidi, kaip žadėjai, savo tarnui ramiai iškeliauti,

²⁹Toupa, tun ah na thu bang jelin, na sikha khamuang takin na pai sak dinga:

³⁰nes mano akys išvydo Tavo išgelbėjimą,

³⁰Na hotdamna ka mitin a muhtak jiakin,

³¹kurį paruošei visų tautų akivaizdoje:

³¹Huai mi chih muha na bawltak tuh;

³²šviesą pagonims apšviesti ir Tavo Izraelio tautos šlovę”.

³²Jentelte kianga kilakna vak leh na mi Israelte thupina ding, a chi hi.

³³Juozapas ir Jėzaus motina stebėjosi tuo, kas buvo apie Jį kalbama.

³³Huan, naungek thu a gen tuh a nu leh a pan lamdang a sa mahmah ua.

³⁴Simeonas palaimino juos ir tarė Marijai, Jo motinai: “Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas,­

³⁴Huan, Sumeonin amau a vual jawla, a nu Mari kiangah, Ngai in, hiai naupang Israel laka mi tampi pukna ding leh dinkhiakna dinga seh ahi, gensiata om chiamtehna hi dingin leng.

³⁵ir tavo pačios sielą pervers kalavijas,­kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys”.

³⁵(A hi, nang lungtang leng temsauin a dawt pailet ding a) huchia mi tampiin a lungtang ua a ngaihtuahte uh a latna dingin, a chi hi.

³⁶Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo seno amžiaus. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru,

³⁶Huan, mi khat, a min, Anna, jawlnei, Phanuel Tanu, Asher nama mi a oma; amah tuh tek tak ahi a, a nungak tawp nung siah a pasal kiangah kum sagih a oma,

³⁷o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo nuo šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis.

³⁷huan, kum sawmgiat leh kum li hial a methaia, aman tuh Pathian biakin pai san louin a sun a janin anngawl kawma thumin Pathian a be jel.

³⁸Ir ji, tuo pačiu metu priėjusi, dėkojo Dievui ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės atpirkimo.

³⁸Huan, huchihlaitakin amah a hongpaia, Pathian kiangah kipahthu a gena, Jerusalem tatna lamen peuhmahte kiangah Jesu tanchin a gen hi.

³⁹Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą.

³⁹Huan, Toupa dan jela thil tengteng a hih zoh un, Galili gama, amau khua Nazaret ah a kik nawnta uh.

⁴⁰Vaikelis augo, stiprėjo dvasia, buvo pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su Juo.

⁴⁰Huan, naungek a hongkhang lian deuhdeuha, a honghat hiaihiaia, pilnain a dimtaa, Pathian deihsakna tuh a tungah a omta hi.

⁴¹Jo tėvai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Paschos.

⁴¹Huan, kum tengin, Paikan Ankuanglui hunin, a nu leh a pa Jerusalem khuaah a hoh jel ua.

⁴²Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę.

⁴²Huan, amah tuh kum sawm leh kum nih a hihin dan ngeinain a hoh tou ua.

⁴³Pasibaigus šventės dienoms ir jiems grįžtant atgal, vaikas Jėzus pasiliko Jeruzalėje, bet Juozapas ir Jo motina to nepastebėjo.

⁴³Huan, ankuanglui akikhita a kik nawn lai un, naupang Jesun Jerusalem khuaah a om san a. A nu leh pan a theikei ua,

⁴⁴Manydami Jį esant keleivių būryje, jie, nuėję dienos kelią, pradėjo ieškoti Jo tarp giminių ir pažįstamų.

⁴⁴huchiin a pawl lak ua om hi nanteh a chi ua, ni khat lam a pai khin ua, a sanggamte uh leh a meltheihte uh lakah a zong uh.

⁴⁵Nesuradę grįžo Jo beieškodami į Jeruzalę.

⁴⁵Huan, a muh louh jiak un zong kawmkawmin Jerusalem khuaah a kik nawnta ua.

⁴⁶Pagaliau po trijų dienų rado Jį šventykloje, sėdintį tarp mokytojų, besiklausantį jų ir juos beklausinėjantį.

⁴⁶Huan, hichi ahi a, ni thum nungin, Pathian biakin ah, sinsakmite laka tu a, a thu uh na ngaikhiaa, amau thu dongin, a vamuta ua.

⁴⁷Visi, kurie Jį girdėjo, stebėjosi Jo išmanymu ir atsakymais.

⁴⁷Huan, a thu za peuhin a theihdan leh a dawndan lamdang a sa mahmah uh.

⁴⁸Pamatę Jį, jie labai nustebo, ir Jo motina Jam tarė: “Vaikeli, kodėl mums taip padarei? Štai Tavo tėvas ir aš sielvartaudami ieškojome Tavęs”.

⁴⁸Huan, a nu leh a pan amah a muh un, lamdang a sa mahmah ua: huan, a nun, a kiangah, Ta aw, bangdia hichibanga honhih na hia? Ngai in, na pa leh ken lungkham takin kon zong uh, a chi a.

⁴⁹Jis atsakė: “Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?”

⁴⁹Huan, aman a kiang uah, Bangdia honzong na hi ua? ka Pa ina ka om ding na theikei ua hia? a chi a.

⁵⁰Bet jie nesuprato Jo pasakytų žodžių.

⁵⁰Huan, a kiang ua a thugen tuh a theisiam kei uhi.

⁵¹Jis iškeliavo su jais ir grįžo į Nazaretą; ir buvo jiems klusnus. Jo motina laikė visus tuos žodžius savo širdyje.

⁵¹Huan, amau a jui suka, Nazaret khua a hongtung a, a thu uh mangin a oma. Huan, a nun huai thil tengteng tuh a lungtang ah a vom gige a.Huan, Jesu tuh a pil deuhdeuha, a honglian hiaihiaia, Pathian leh mihing deihsakin a om deuhdeuhta.

⁵²O Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse.

⁵²Huan, Jesu tuh a pil deuhdeuha, a honglian hiaihiaia, Pathian leh mihing deihsakin a om deuhdeuhta.