¹Jėzus, iškeliavęs iš ten, atvyksta į Judėją ir Užjordanę. Žmonių būriai vėl susirinko pas Jį, ir Jis vėl mokė, kaip buvo pratęs.

¹Huan, a dinga, huaia kipanin Judia gamah leh Jordan gal ah a paita a; huan, mipite tuh a kiangah a hongkikhawm ua; huchiin, a hih ngeingei danin amau thu a hih nawn a.

²Tada atėjo fariziejų, kurie, mėgindami Jį, klausė, ar galima vyrui atleisti žmoną.

²Huan, Pharisai khenkhat a kiangah a hong ua, amah zeetna dingin, Min ji a mak a siang hia? chiin, a dong ua.

³Jis jiems atsakė: “O ką jums įsakė Mozė?”

³Huan, aman, a kiang uah, Mosiin bang chiin thu a honpia a? chiin, a dawng a.

⁴Jie tarė: “Mozė leido parašyti skyrybų raštą ir atleisti”.

⁴Huan, amau, Mosiin kimakna lai gelha mak a phal jel hi, a chi ua.

⁵Tuomet Jėzus pasakė: “Dėl jūsų širdies kietumo parašė jums Mozė tokį nuostatą.

⁵Himahleh, Jesun a kiang uah, Na lungtang khauh jiakun aka huai thupiak nou dia a hon gelh sak.

⁶O nuo sutvėrimo pradžios Dievas ‘sukūrė juos, vyrą ir moterį’.

⁶Himahleh leitung pian tunga kipanin, Pathianin amau tuh numei leh pasal-in a siam ahi.

⁷‘Todėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir susijungs su savo žmona,

⁷Huai thu jiakin pasalin a nu leh a pa a paisan dinga, a ji a len chinten ding;

⁸ir du taps vienu kūnu’. Taigi jie jau nebėra du, o vienas kūnas.

⁸huchiin, a nih un sa khat a honghi ta ding ua; huan nih ahi nawn ta kei ua, sa khat a honghi zota ding uh.

⁹Todėl ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria”.

⁹Huaijiakin Pathianin a gawmsa mihingin khen kei heh, achia.

¹⁰Namie mokiniai vėl klausė Jį apie tai.

¹⁰Huan, in ah a nungjuiten huai thu tuh amah a dong nawn ua.

¹¹Jis atsakė: “Kas atleidžia savo žmoną ir veda kitą, tas nusikalsta pirmajai svetimavimu.

¹¹Huan, aman, a kiang uah, Kuapeuh a ji ma a, mi dang nei in a ji tuh ang a kawm san ahi;

¹²Ir jei moteris palieka savo vyrą ir išteka už kito, ji svetimauja”.

¹²Aman leng a pasal a khena, mi dang a neih leh, angkawm ahi sam hi, a chi a.

¹³Jam nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.

¹³Huan, a khoih dingin a kiangah naupang neute a honpi ua; huan, nungjuiten a na tai ua.

¹⁴Tai pamatęs, Jėzus pyktelėjo ir tarė jiems: “Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė.

¹⁴Himahleh, Jesun huai a muhin a lunghikei mahmaha, nungjuite kiangah, Naupang neute ka kiangah honpaisak unla, kham kei un; Pathian gam huchibang mitea ahi ngala.

¹⁵Iš tiesų sakau jums: kas nepriims Dievo karalystės kaip mažas vaikas,­niekaip neįeis į ją”.

¹⁵Chihtaktakin ka honhilh ahi, Kuapeuh Pathian gam naupang neuten a kipahpih banga kipahpih lou tuh a sungah a lutkei hial ding uh, a chi a.

¹⁶Ir Jis laimino juos, apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas.

¹⁶Huan, amau a pom a, a tunguah a khut a koiha vual a jawlsakta a.

¹⁷Jėzui išeinant į kelią, vienas žmogus pribėgęs puolė prieš Jį ant kelių ir klausė: “Gerasis Mokytojau, ką turiu daryti, kad paveldėčiau amžinąjį gyvenimą?”

¹⁷Huan, pai dinga a pawt laiin mi khat amah lamah a hongtaia, a ma ah a khukdin a, a kiangah, Sinsakpa hoih, khantawna hinna ka tan theihna dingin bangchin ka hih ding? chiin, a dong a.

¹⁸Jėzus jam tarė: “Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.

¹⁸Huan, Jesun a kiangah, Bangdia hoih honchi? mi khat kia loungal kuamah hoih a om kei uh, huai tuh Pathian ahi.

¹⁹Žinai įsakymus: ‘Nesvetimauk, nežudyk, nevok, melagingai neliudyk, neapgaudinėk, gerbk savo tėvą ir motiną’ ”.

¹⁹Thupiakte khawng na thei vo oi - Tual that ken, Angkawm ken, Gu ken, Hek ken, Khem ken, Na nu leh na pa pahtawiin, chih khawng, a chi a.

²⁰Tas atsakė: “Mokytojau, aš viso to laikausi nuo savo jaunystės”.

²⁰Huan, aman, a kiangah, Sinsakpa huai tengteng ka naupan laia kipanin ka jui jel, a chi a.

²¹Jėzus, pažvelgęs į jį, jį pamilo ir tarė: “Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, išdalink vargšams ir turėsi turtą danguje. Tada ateik, paimk kryžių ir sek paskui mane”.

²¹Huan, Jesun amah a en a, a itta a, a kiangah, Hihding khat nei lai chia; pai inla, na neih peuhmah juak inla, tagahte kiangah pia in, huchiin vanah gou na nei ding; huan, hongpai inla, honjui in, a chi a.

²²Po šitų žodžių jis nuliūdo ir nusiminęs pasitraukė, nes turėjo daug turto.

²²Ahihhangin, huai thu ah a mel a hongmual a, lungkham takin a pai mangta; sum tampi nei mi a hih jiakin.

²³Jėzus apsidairė ir prabilo į mokinius: “Kaip sunkiai turtingi įeis į Dievo karalystę!”

²³Huan, Jesun a en vialviala, a nungjuite kiangah, Sum haute Pathian gama lut haksat tuak namai e, a chi a.

²⁴Mokiniai buvo priblokšti Jo žodžių. Tada Jėzus vėl jiems tarė: “Vaikeliai, kaip sunku tiems, kurie pasitiki turtais, įeiti į Dievo karalystę!

²⁴Huan, nungjuiten a thugen lamdang a sa mahmah ua. Jesun bel a dawnga, a kiang uah, Naute aw, sum muangte din Pathian gama lut a haksa thei ngei.

²⁵Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtingam įeiti į Dievo karalystę”.

²⁵Mihausa Pathian gama lut sangin sangawngsau phim bila lutpaisuak a baihlam jaw, a chi a.

²⁶Mokiniai dar labiau nustebo ir kalbėjosi: “Kas tada gali būti išgelbėtas?”

²⁶Huan amau tuh lamdang a naksak mahmah ua, a kiangah, Ahihleh, kua hotdam ahi thei dia? a chi ua.

²⁷Jėzus pažvelgė į juos ir tarė: “Žmonėms tai neįmanoma, bet ne Dievui, nes Dievui viskas įmanoma”.

²⁷Jesun amau a ena, Huaijaw mihing din hih vual ahi keia, Pathiana din bel hihvual louh ahi kei: Pathian adin bangkim hih theih ahi ngala, a chi a.

²⁸Tada Petras sakė Jam: “Štai mes viską palikome ir sekame paskui Tave!”

²⁸Peterin a kiangah, Ngai dih, kou bangkim paisanin kon jui ua, chiin, a hon gen pana.

²⁹Jėzus tarė: “Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus dėl manęs ir dėl Evangelijos

²⁹Jesun, Chihtaktakin ka honhilh ahi, kuapeuh keimah jiak leh Tanchin Hoih jiaka in hiam, unaupate hiam, unaunute hiam, nu hiam, pa hiam, tate hiam, gamte hiam, paisante tuh,

³⁰ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų kartu su persekiojimais ir būsimajame amžiuje­amžinojo gyvenimo.

³⁰tu dam sung mahmahin, inte, unaupate, sanggamnute, nute, tate, gamte a leh jain, sawinate toh, mu lou ding mahmah a omkei; hun hongtung dinga khantawna hinna toh.

³¹Tačiau daug pirmųjų bus paskutiniai, ir paskutiniai­pirmi”.

³¹Himahleh, mi tampi masapena omte tuh nanungpen a honghi ding uh, nanungpente leng masapen a honghi ding uh, a chi a.

³²Jiems bekeliaujant į Jeruzalę, Jėzus ėjo priekyje, o mokiniai stebėjosi. Sekdami iš paskos, jie nuogąstavo. Vėl pasišaukęs dvylika, pradėjo jiems sakyti, kas Jo laukia:

³²Huan, Jerusalem khuaa hohtou dingin lampi ah a om ua; Jesun a ma uh a kai a; amau tuh lamdang a sa mahmah ua; a honjuiten a kihta uh. Huan, aman tuh sawm leh nihte a pi tuam nawn a,

³³“Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus bus išduotas aukštiesiems kunigams ir Rašto žinovams. Jie nuteis Jį mirti ir atiduos pagonims,

³³Ngai dih ua, Jerusalem khua ah hohtou ding i hi ua; Mihing Tapa siampu liante leh laigelhmite kianga matsakin a om ding; huan, amau si dingin a tungah thu a hihpuk ding ua, Jentelte kiangah a pe ding uh;

³⁴tie tyčiosis iš Jo, apspjaudys, nuplaks ir nužudys, ir trečią dieną Jis prisikels”.

³⁴Huan, amau tuh nuihza bawl nan a nei ding ua, chil a siat ding ua, a vo ding ua, a hihlum ding uh; huan, ni thum nungin a thou nawn ding, chiin, a tunga thil hongtung dingte amau a hilhta a.

³⁵Prie Jėzaus priėjo Zebediejaus sūnūs Jokūbas ir Jonas ir kreipėsi: “Mokytojau, mes norime, kad padarytum mums viską, ko tik prašysime”.

³⁵Huan, Zebedai tapa Jakob leh Johanin amah a honnaih ua, a kiangah, Sinsakpa na kianga kon nget ding peuh uh non hihsak ka ut uh, a chi ua.

³⁶Jis atsakė: “Ko norite, kad jums padaryčiau?”

³⁶Huan, aman, a kiang uah, Nou adin bang honhihsak leng na ut ua? achia.

³⁷Jie tarė: “Leisk mums sėdėti vienam Tavo dešinėje, kitam­kairėje, Tavo šlovėje!”

³⁷Huan, amau, a kiangah, Na thupina ah na taklam ah khat, na veilam ah khat hontusak in, a chi ua.

³⁸Jėzus atsakė: “Nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią Aš geriu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo Aš krikštijamas?”

³⁸Jesun tuh, a kiang uah, Na nget uh na theikei ua ahi. Ka nou dawn ding na dawn theiding ua hia? ka baptisma tan ding leng na tang thei ding ua hia? a chi a.

³⁹Jie sakė: “Galime”. Jėzus jiems tarė: “Tiesa, taurę, kurią Aš geriu, jūs gersite, ir krikštu, kuriuo Aš krikštijamas, jūs irgi būsite pakrikštyti.

³⁹Huan, amau, a kiangah, Thei e, a chi ua. Huan, Jesun, a kiang uah, Ka nou dawn ding na dawn ding ua, ka baptisma tan ding leng na tang ding ua:

⁴⁰Bet vietą savo dešinėje ar kairėje ne Aš duodu,­tai bus tiems, kuriems paskirta”.

⁴⁰himahleh ka taklam ah hiam, ka veilam ah hiama tut ding thu jaw kei piak ding a-hi keia, a bawlsakte uh ading ahi zo ding hi, a chi a.

⁴¹Tai išgirdę, kiti dešimt labai supyko ant Jokūbo ir Jono.

⁴¹Huan, sawmten huai a na jak un, Jakob leh Johan tungah a lungkimta kei hial ua.

⁴²O Jėzus, pasikvietęs juos, tarė: “Jūs žinote, kad tie, kurie laikomi pagonių valdovais, viešpatauja jiems, ir jų didieji juos valdo.

⁴²Jesun amau a sama, a kiang uah, Jentelte tunga vaihawm dia a sehte uh a tunguah a lal mahmah ua, a mi liante un a tunguah thu a nei mahmah uh chih na thei uh.

⁴³Bet tarp jūsų taip neturi būti. Kas iš jūsų nori būti didžiausias, bus jūsų tarnas,

⁴³Himahleh, nou lakah jaw huchi bang ahi kei ding; kuapeuh na lak ua mi lian hih ut tuh na nasem un a pang zo ding ahi.

⁴⁴ir kas nori tarp jūsų būti pirmas, bus visų vergas.

⁴⁴Kuapeuh na lak ua masapen hih ut tuh mi tengteng sikhain a pang ding ahi.

⁴⁵Juk ir Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį”.

⁴⁵Mihing Tapa hial leng na sepsaka om dingin a hongpai keia, na sem ding leh mi tampi tatna dinga a hinna pe dingin a hongpai ahi zo ngala, a chi a.

⁴⁶Jie atėjo į Jerichą. O iškeliaujant Jam su mokiniais ir gausia minia iš Jericho, neregys Bartimiejus, Timiejaus sūnus, sėdėjo šalikelėje elgetaudamas.

⁴⁶Huan, Jeriko khua a hongtung ua; huchiin, Jesu Jeriko akipanin a nungjuite leh mipi tampitak toh a pawt lai un khutdoh mittaw, Timai tapa Bartimai, lam gei ah a natu a.

⁴⁷Išgirdęs, jog čia Jėzus iš Nazareto, jis pradėjo garsiai šaukti: “Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

⁴⁷Huan, Nazaret Jesu ahi chih a jak takin, Jesu, David Tapa, ka tungah zahngai ve, chiin, a kikouta a.

⁴⁸Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: “Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!”

⁴⁸Huan, mi tampiin dai dingin a tai ua; himahleh aman, David Tapa, ka tungah zahngai ve, chiin, a kinak kou semsem a.

⁴⁹Jėzus sustojo ir tarė: “Pašaukite jį”. Žmonės pašaukė neregį, sakydami: “Pasitikėk! Kelkis, Jis tave šaukia”.

⁴⁹Huan, Jesu a dinga, Amah honsam dih ua, a chi a. Huan, mittaw tuh a sam ua, a kiangah, Khamuangtakin om inla, thou in; a honsam, a chi ua.

⁵⁰Tas, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir atėjo prie Jėzaus.

⁵⁰Huan, aman tuh a puan paiin, a ding khia a, Jesu kiangah a hoha.

⁵¹Jėzus jo paklausė: “Ko nori, kad tau padaryčiau?” Neregys atsakė: “Rabuni, kad praregėčiau!”

⁵¹Huan, Jesun amah a nahoupih a, Na tungah bangchia ka hih na ut? a chi a. Huan, mittawin, a kiangah, Heutupa, muh thei ka ut, a chi a.Huan, Jesun, a kiangah, Paita in, na ginna dampih hiteh, a chi a. Huchiin, a mu thei pahta a, lampi ah Jesu tuh a juita hi.

⁵²Tada Jėzus jam tarė: “Eik, tavo tikėjimas išgydė tave”. Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.

⁵²Huan, Jesun, a kiangah, Paita in, na ginna dampih hiteh, a chi a. Huchiin, a mu thei pahta a, lampi ah Jesu tuh a juita hi.