¹Kai Sanbalatui, Tobijai, arabui Gešemui ir visiems kitiems mūsų priešams buvo pranešta, kad siena atstatyta, spragos užtaisytos, tik dar nebuvau įstatęs durų vartuose,

¹Huan huchi ahia, kulhbang ka lamkhina, huaiah khangkham a om nawnta kei chih, Sanballat leh Tobia leh, Gesem Arabia mi leh, i melma dangdangte kianga a kitut laiin; (huai hun tanin leng kongpi kongkhakte tung nai kei mahleng; )

²Sanbalatas ir Gešemas kvietė mane susitikti su jais viename kaime Onojo lygumoje. Tačiau jie buvo sugalvoję prieš mane pikta.

²Sanballat leh Gesemin ka kiangah mi a honsawl ua, Hongpaiin, Ona phaijanga khuate laka khat ah kimuh khawmna i nei ding, chiin. Himahleh ka tunga gilou hih a ngaihtuah ua.

³Aš jiems pranešiau: “Dirbu didelį darbą ir negaliu ateiti. Darbas susitrukdytų, jei eičiau pas jus, palikdamas jį”.

³Huchiin a kiang uah sawltakte ka sawla, Na thupi ka sep lai ahia, huchiin ka hongpai suk theikei: bangdia ka nut siata, na kiang ua ka hong suk jiaka, nasep khawl ding ahi oi? Ka chi a.

⁴Jie darė taip keturis kartus; aš jiems atsakiau tą patį.

⁴Huan hichibang ngenin li vei ka kiangah mi a honsawl ua; huan a ngeingeiin amaute ka dawng jel hi.

⁵Sanbalatas penktą kartą siuntė pas mane savo tarną su atviru laišku rankoje.

⁵Huan Sanballatin ka kiangah hichibangin a ngaveina dingin a sikha a khuta laikhak honsa toh a honsawla;

⁶Jame buvo parašyta: “Tautose sklinda gandas ir Gešemas tai tvirtina, kad tu ir žydai ruošiatės maištui; todėl tu pastatei sieną, kad galėtum tapti jų karaliumi.

⁶Huaiah, Namte lak ah a kigena, Gasmuin a chi a, nang leh Judaten hel na tum uh; huai adingin kulhbang na lam hi: huchiin nang a kumpipa uh hi dingin, hiai thute dungjuiin,

⁷Taip pat jau esi paskyręs ir pranašų, kad jie skelbtų Jeruzalėje tave esant Judo karaliumi. Šitos kalbos bus praneštos karaliui. Taigi dabar ateik pasitarti”.

⁷Jerusalema nang tanchin gen dingin jawlneite leng na sepa, Juda ah kumpipa a om, chiin: huchiin tuin hiai thute dungjuiin kumpipa kianga tut ding ahi; Hucaijiakin hongkuan inla, kihouna i nei ding, chiin.

⁸Aš pasiunčiau jam atsakymą: “Nieko panašaus nėra, tai tik tavo prasimanymai”.

⁸A kiangah mi ka sawla, Na gen banga huchibang thil hih a om keia, himahleh na lungtang akipan na lawmtawm ahi, chiin.

⁹Jie norėjo mus įbauginti, manydami: “Jie nuleis rankas, ir darbas nebus užbaigtas”. Tačiau tas mane dar labiau sustiprino.

⁹Amau lah, Hih louh a hihna dingin, nasepna akipan a khutte uh hatlouhsakin a om ding, chia honlausak a ut chiat ngal ua. Himahleh tuin Aw Pathian, nang ka khutte hatsakin.

¹⁰Kartą aš atėjau į Mehetabelio sūnaus Delajos sūnaus Šemajos namus. Jis užsirakino ir kalbėjo man: “Eikime į Dievo namus, į šventyklą, ir užrakinkime duris, nes nakčia jie ateis tavęs nužudyti”.

¹⁰Khuma om, Mehetabel tapa Delai tapa Semai in ah ka hoha; huan aman, Biakin sungah, Pathian in ah i kikhawm dia, huchiin biakin kongkhakte i khak ding: nang that dia hong ding uh lah ahi ngal ua; ahi, janin nang that ding a hong ding uh, a chi a.

¹¹Aš jam atsakiau: “Ar aš turėčiau bėgti? Kas aš esu, kad eičiau į šventyklą gelbėtis? Neisiu”.

¹¹Huan ken, Mi kei bang a tai ding maw? Huan kua ahia, huchia om kei bang, a hinna humbitna dia biakin sunga hoh nuam ding? Ka lut kei ding, ka chi a.

¹²Supratau, kad Dievas jo nesiuntė; jis man kalbėjo taip, nes buvo Tobijos ir Sanbalato papirktas,

¹²Huan ka ngaihtuaha, huchiin, ngaiin, Pathianin amah a sawl keia; himahleh ka siatna dingin hiai genkholhna a genkheta hi: Tobia leh Sanballatin amah a guai uh.

¹³kad mane įbaugintų ir aš taip padarydamas nusidėčiau. Jie tai būtų panaudoję man sugėdinti.

¹³Hiai adinga goih ahi, ka launa ding leh, huchi banga hiha, khiala, thutut gilou dinga thubuai a neih theihna ding ua, kei a honsimmoh theihna ding un.

¹⁴Mano Dieve, prisimink Tobiją ir Sanbalatą pagal jų darbus, taip pat pranašę Noadiją ir kitus pranašus, norėjusius įbauginti mane.

¹⁴Aw ka Pathian, Tobia leh Sanballat hiai nasepte uh bangjel leh jawlneinu Noadi leh, jawlnei dangte, lausak hontumte, theigige in.

¹⁵Siena buvo baigta Elulo mėnesio dvidešimt penktą dieną, per penkiasdešimt dvi dienas.

¹⁵Huchiin Elul kha ni sawmnih leh ni nganiin kulh bang zohin a omta hi, ni sawmnga leh nihin.

¹⁶Mūsų priešai ir apylinkėje gyveną pagonys, pamatę mūsų darbą, pasijuto labai pažeminti, nes suprato, kad šitas darbas buvo padarytas mūsų Dievo.

¹⁶Huan hichi ahi a, i melmate tengtengin huai a jak un, i kim i vel ua om khovelmi tengteng a lauta ua, a mitmuh ngei uah nakpi takin a lunglelta uhi: hiai nasep lah i Pathian uh hih ahi chih a thei ngal ua.

¹⁷Tomis dienomis Judo kilmingieji dažnai susirašinėjo su Tobija.

¹⁷Huailouin huai laiin Juda milianten laikhak tampi Tobia kiangah a khak ua, amau kiangah Tobia laikhakte a hongtung hi.

¹⁸Daugelis Jude buvo prisiekę jam, nes jis buvo Aracho sūnaus Šechanijos žentas; be to, Tobijo sūnus Johananas buvo vedęs Berechijos sūnaus Mešulamo dukterį.

¹⁸Amah Arah tapa Sekania tanu pasal a hih jiakin, Juda ah mi tampi amah lama kichiam lah a om ngal ua; huan a tapa Jehohananin Berekia tapa Mesulam tanu jiin a nei hi.Huailou leng ka maah a thil hoih hihte a gen ua, amah kiangah ka thute a tun jel uhi. Huchiin Tobiain laikhakte kei honlausak dingin a khak hi.

¹⁹Jie kalbėjo apie jo gerus darbus man girdint, o mano žodžius pranešdavo jam. Tobijas siuntė laiškus, norėdamas mane įbauginti.

¹⁹Huailou leng ka maah a thil hoih hihte a gen ua, amah kiangah ka thute a tun jel uhi. Huchiin Tobiain laikhakte kei honlausak dingin a khak hi.