¹Viešpatie, kodėl stovi toli, kodėl nelaimės metu slepiesi?

¹TOUPA aw, bangachia gamla pi-a ding nak na hia? Bangchia mangbat lai banga kisal nak?

²Bedievis didžiuojasi ir persekioja vargšą; tepakliūna jie į pinkles, savo sumanytas.

²Mi gilou-salou kisaktheihna jiakin mi gentheite delh ekin a om uhi; a thil gilou ngaihtuah khiakte uah amau mah awk uhen.

³Nedorėlis giriasi savo širdies pageidimais, gobšuolis didžiuojasi ir niekina Viešpatį.

³Mi gilou-salou in a lungtang utlam a suanga, mi huaihamin TOUPA a paikhia a, a musit nak hi.

⁴Nedorėlis išdidžiu veidu neieško Dievo, nėra Dievo jo mintyse.

⁴Mi gilou-salou in kisaktheih mel puin, A phut kei ding, a chichi a. A ngaihtuahna tengteng tuh, Pathian a om kei, chih ngen ahi.

⁵Jam viskas sekasi, per toli nuo jo Tavo sprendimai, jis visus savo priešus niekais laiko.

⁵A omdante tuh ckiklai peuhin leng a kip hima; na vaihawmnate tuh tunglam gamla pi-ah, a muh bat louhah, a om hi: Amah doute tengteng lah a nuihsan maimah ngala;

⁶Jis tarė savo širdyje: “Niekas manęs nepajudins, niekada manęs neištiks nelaimė”.

⁶A lungsim in, Ka ling kei ding; khang tengteng phain leng mangbangin ka om kei ding, a chi hi.

⁷Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu­nelaimė ir tuštybė.

⁷A kam tuh hamselohna te, khemna te, engbawlna tein a dima; a lei nuaiah thilhihkhelh na leh siatna a om hi.

⁸Tyko prie kelio kur įlindęs, iš pasalų nekaltąjį žudo. Jis seka akimis varguolį,

⁸Kho tenga a guka tanna munahte khawng a tu jela; mun dai khawngah giloulou mite a that jel hi: a mitin bangmah hih theilou mi a guktan nak ahi;

⁹tūno pasislėpęs kaip liūtas tankynėje, vargšą kėsinasi sugauti; jis sugauna vargšą ir įtraukia į savo tinklą.

⁹Humpinelkaiin a kua a guktan bangin aman tuh mun dai ah a guktan jel hi; mi genthei man dingin a tang jela: mi genthei tuh a man ngeia, hichiin a lenin a kai mang naknak hi.

¹⁰Pasilenkia, atsigula, vargšai krinta į jo galingus nagus.

¹⁰A khupboha, a kuna, bangmah hih theilou mite a mi hatte uh hihpukin a om naknak uhi;

¹¹Jis tarė savo širdyje: “Dievas pamiršo, Jis nusigręžė, nieko nematys”.

¹¹A lungsim ah, Pathianin a mangngilh ahi: a mai a sela, chikmah chiangin a mu kei ding, a chi.

¹²Viešpatie, pakilk, Dieve, pakelk savo ranką, neužmiršk vargdienių!

¹²Toupa aw, thou in; Pathian aw, na khut honlikin: mi gentheite mangngilh ken;

¹³Ko gi nedorėlis prieš Dievą burnoja? Jis tarė savo širdyje: “Tu nepareikalausi”.

¹³Bangjiakin ahia mi gilou-salouin Pathian a muhsit, a lungsima, Na phut kei ding, a chih nak?

¹⁴Tu matai tai, nes žiūri į vargą ir skausmą, kad atlygintum savo ranka. Vargšas atsiduoda Tau, Tu esi našlaičių globėjas.

¹⁴Muh jaw na mu khin thama; na khuta thuk ding thilhihkhial leh hihvuina na en ngala: bangmah hih theilou mi na kiangah a kikemsak jela; Pa neilou panpihpa na hi naknak hi.

¹⁵Sulaužyk ranką bedieviui ir nedorėliui atlygink už jo nedorumą, kol neliks iš jo nieko.

¹⁵Mi gilousalou ban sutan inla, mi gilou, gitlouhna zong khiain, na muh het louh mateng;

¹⁶Viešpats yra Karalius per amžių amžius, iš Jo žemės pagonys išnyks.

¹⁶Toupa tuh khantawn khantawn adin KUMPIPA ahi a: nam chih amah gam akipanin a mangthangta uhi.

¹⁷Nuolankiųjų troškimą Tu girdi, sustiprini jų širdis, atkreipi savo ausį,

¹⁷Toupa, kingainiamte deihna na ngaikhia a: a lungtang uh na kisa sak dinga, a bil uleng na za sak ding hi:Pa neiloute leh engbawlte, leitung min a engbawl nawn louhna ding un, a vai uh hawmsak dingin.

¹⁸kad gintum našlaičio ir prispaustojo teises, kad žemės žmogus daugiau nebesiautėtų.

¹⁸Pa neiloute leh engbawlte, leitung min a engbawl nawn louhna ding un, a vai uh hawmsak dingin.