1Viešpačiu aš pasitikiu. Kaip jūs sakote mano sielai: “Skrisk kaip paukštis į kalnus”?
1Toupa ah ka ginna ka nga jela: bangchidan ahia ka hinna kianga, Na mual uah vasa bangin leng mang un:
2Įtempia nedorėliai lanką, prie templės strėlę jau deda, kad tamsoje šaudytų į tiesiaširdžius.
2En dih ua, lungtang diktakpu mial nuaia a kap theihna ding un, mi gilou-salouten thalpeu a lai ua, a thal utuh a khau ah a bulh chiat uhi;
3Kai pamatai griaunami, ką gi begali teisusis?
3Suangphumte hihsiata om leh, mi diktatin bang ahia a hih theih ding? na chih uh.
4Viešpats savo šventykloje; danguje stovi Viešpaties sostas. Jo akys stebi, žmonių vaikus jos tyrinėja.
4TOUPA tuh a biakin siangthou ah a oma, TOUPA tuh a laltutphah leng van ah a om; mihing tate a mitin a ena, a mitvunin a hihchian jel hi.
5Viešpats teisųjį tiria, o nedorėliu ir smurtininku Jis bjaurisi.
5TOUPAN tuh mi diktat a hihchian jela: mi gilou-salou leh hiamgamna deihte bel a hinnain a ho nak hi.
6Jis lydins ant bedievių žarijomis, ugnimi ir siera, jų lemtis bus svilinanti vėtra.
6Mi gilou-saloute tungah thangte a ke sak dinga; mei leh kat leh huih mulkimhuai tak tuh anou tan ding uh ahi ding hi.TOUPA lah a diktat ngala; diktatna a deih naknak hi mi diktatten a mel a mu ding uhi.
7Viešpats teisus ir Jam miela teisybė. Dorieji regės Jo veidą.
7TOUPA lah a diktat ngala; diktatna a deih naknak hi mi diktatten a mel a mu ding uhi.