1Dieve, kodėl atstūmei mus amžiams, kodėl Tavo rūstybė dega prieš Tavo ganyklos avis?
1Pathian aw, bangdinga honpai mang den ding na hia oi? Bangdinga na gantatna muna belamte tunga na hehna a khut?
2Atsimink savo susirinkimą, kurį senais laikais įsigijai, tautą, kurią išpirkai, kad ji būtų Tavo, Siono kalną, kuriame Tu gyvenai!
2Na mite kikhawmte, nidang laia na lei, nam na gou dinga na tat, thei gige in; na omna nak Zion tang toh.
3Įženk į nesibaigiančius griuvėsius. Priešas šventykloje nusiaubė viską.
3Khantawn siatna lamah na khe khaiin, melmaten mun siangthou ah thil gilou chiteng a hihta uhi.
4Tavo priešai rėkavo Tavo susirinkimo viduryje, iškėlė čia savo ženklus.
4Nangmah doute na mite kikhawmte lakah a awng juajua ua; achiamnate uh chiamtehna dingin a takta uhi.
5Jie švaistėsi kirviais lyg miško tankynėje:
5Mi singbawk heipi a ngimte bangin a kimu ua.
6sudaužė kirviais ir kūjais visus medžio raižinius.
6Tunah a thil- khuak kilawm tengteng uh heita leh sekin a hihse chiat uhi.
7Jie padegė Tavo šventyklą, išniekino Tavo vardo buveinę.
7Na mun siangthou a hal ua; na min omna leia tum khop hialin a hihbuahta uhi.
8Jie manė savo širdyse: “Sunaikinsime viską!” Jie sudegino visas Dievo sueigos vietas krašte.
8A lungsim un, A vekin i hihse ding, a chi ua: hiai gama Pathian kikhopna in tengteng a halse khinta uhi.
9Mes nebeturime savo ženklų, nebėra daugiau jokio pranašo; nė vienas nežinome, ar ilgai taip bus.
9I kichiamtehnate uh i muta kei ua: jawlnei himhim a omta kei uhi; a sawt dingdan thei himhim i lak uah leng a om kei hi.
10Dieve, ar ilgai prispaudėjas tyčiosis? Ar priešas niekins Tavo vardą per amžius?
10Pathian aw, melmain bangtan ahia hon gensiat ding? Galin na min khantawnin a gense dia hia?
11Kodėl atitrauki savo ranką ir dešinę paslepi antyje?
11Bangdingin ahia, na khut, na khut taklam na lak tak? Pholh khe nawn inla, amaute hihmang in.
12Tačiau Dievas yra mano Karalius nuo seno; Jis gelbsti žemės viduryje.
12Himahleh, Pathian tuh nidanglai tana ka Kumpipa ahi, lei lai taka hotdamna siampa pen.
13Tu jūrą savo galybe perskyrei, sutrupinai vandenyje slibinams galvas.
13Nang na hatnain tuipi na kikhensaka nang tuia drakonte na kitamsak hi.
14Tu sudaužei galvas leviatano, davei jį visą suėsti dykumos gyventojams.
14Nang tuh ole lute na jansaka, amah tuh gamdai mi omte kiangah an dingin na pia hi.
15Tau paliepus ištrykšta šaltiniai ir sraunūs upeliai, o vandeningos upės išdžiūsta.
15Nang tuikhuk leh tuilian na khena; nang lui lian taktakte na kangsak hi.
16Tavo yra diena ir naktis. Tu sukūrei šviesą ir saulę.
16Sun nanga ahi a, jan leng nanga ahi. Nang khovak leh nisa na ngaihtuah hi.
17Tu nustatei žemės ribas, Tu padarei vasarą ir žiemą.
17Nang leitung gamgite tengteng na khung vek hi: nang nipi leh phalbi na siam ahi.
18Atsimink, Viešpatie, kad priešas tyčiojasi ir kvailiai niekina Tavąjį vardą.
18Toupa aw, hiai theigige in, melmain a hon gensiata; nam haipiin na min a gensiat.
19Neatiduok savo balandėlio gyvybės žvėrims ir nepamiršk amžinai vargšų susirinkimo.
19Aw na vakhu hinna gam sahang kiangah pe mahmah kenla; na mi gentheite hinna khantawnin leng mangngilh sam ken.
20Pažvelk į savo sandorą; juk visi žemės tamsūs kampai yra gausūs smurto!
20Thukhun tuh honkhawksa in: leimun mial tata hiamgamna omnain a dim ngala.
21Nepalik prispaustųjų gėdingai trauktis! Vargšai ir skurdžiai tegiria Tavąjį vardą!
21Aw, nuaisiahna thuakte zahlakin kihei kei uhenla: genthei leh tagahten na min phat uhen.
22Pakilk, Dieve, ir gink savo bylą! Prisimink, kaip kvailiai tyčiojasi iš Tavęs kasdien!
22Pathian aw, thou inla, nangmah thu tuh kigen tawm inla, mi haiin nitumin a hon gensiatdan theigigr in.Nangmah galte husa tuh mangngilh ken: a hon sualte chiak vengvung tuh a toupai gige ahi.
23Nepamiršk savo priešų riksmo, prieš Tave nuolat sukylančiųjų triukšmo!
23Nangmah galte husa tuh mangngilh ken: a hon sualte chiak vengvung tuh a toupai gige ahi.