1Paskui aš pažiūrėjau, ir štai atvertos durys danguje, ir pirmasis balsas, kurį girdėjau gaudžiant tarsi trimitą, kalbėjo: “Užženk čionai, ir tau parodysiu, kas toliau turi įvykti”.
1Hiai thilte nungin, ka et leh, huan ngai in, vana kongkhak a kihonga, ka aw jak masapen aw pengkul ging bangin kei a honhoupiha, Hiai lamah hongtou in, huan tunung chianga thil hongom dingte kon mu sak ding, achia.
2Bematant mane ištiko Dvasios pagava. Ir štai danguje buvo sostas, o sosteSėdintysis.
2Huaiphetin kei tuh Khain ka omta a; huan ngaiin van ah tuh lal tutphah a hongkitungta a, huan laltutphah tungah mi khat a tuta a;
3Jo išvaizda buvo panaši į jaspio ir sardžio brangakmenius, o vaivorykštė, juosianti sostą, buvo panaši į smaragdą.
3Huan a tupa tuh jasper leh sardia suang bangin a kimu a; huan huai laltutphah kimvel ah sakhituihup, emeraldi suang bang maia kimu ajama.
4Aplinkui sostą regėjau dvidešimt keturis sostus ir tuose sostuose sėdinčius dvidešimt keturis vyresniuosius baltais drabužiais, o jų galvas puošė aukso vainikai.
4Huan, huai laltutphah kimvel ah laltutphah sawmnih leh li a oma; huan huai laltutphahte tungah upa sawmnih leh li tu kamuta a, puan ngoua kijemin, dangkaeng lallukhu a khu chiat ua.
5Nuo sosto ėjo žaibai, aidėjo balsai ir griaustiniai; septyni deglai liepsnojo prieš sostą, o tai yra septynios Dievo Dvasios.
5Huan huai laltutphah kipanin khophia peuh, aw peuh, van-ging peuh, a hongsuaka. Huan mei khawnvak sagih, laltutphah maah a kuang a, huaite tuh Pathian Kha sagihte ahi uhi;
6Prieš sostą tviskėjo tarsi stiklo jūra, panaši į krištolą; sosto viduryje ir aplinkui sostą buvo keturios būtybės, pilnos akių iš priekio ir iš užpakalio.
6Huan huai laltutphah maah Kristal banga siang limlang tuipi a oma. Huan laltutphah kimvel ah ganhing nunglam leh malam mita dim a om ua.
7Pirmoji būtybė buvo panaši į liūtą, antroji būtybė panaši į veršį, trečioji būtybė turinti tartum žmogaus veidą, ketvirtoji būtybė panaši į skrendantį erelį.
7Huan a ganhing khatna humpinelkai bang ahi a, huan a ganhing nihna bawngnou bang ahi a, huan a ganhing thumnain mai, mihing mai bang a neia, huan a ganhing lina mupi lenglai bang mai ahi.
8Kiekviena iš keturių būtybių turėjo po šešis sparnus; aplinkui ir viduryje jos buvo pilnos akių. Ir be paliovos, dieną ir naktį, jos šaukė: “Šventas, šventas, šventas, Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina!”
8Huan huai ganging li, kha guk nei chiatte, a kimvel leh a sunglama mita dimte: huan amau tuh sun leh jan khawl louin, Siangthou, siangthou, siangthou Toupa Pathian Bangkimhihthei, omsa leh omlel leh hongom ding, a chi ua.
9Ir kiekvieną kartą, kai būtybės teikė Sėdinčiajam soste, Gyvenančiajam per amžių amžius, šlovę, pagarbą ir padėką,
9Huan huai amah laltutphah tunga tupa leh, huai amah khantawn khawntawna hingpa kianga gan hingten, thupina leh zahomna leh kipahna thu a piak chiang un,
10dvidešimt keturi vyresnieji parpuldavo prieš Sėdintįjį soste, pagarbindavo Gyvenantįjį per amžių amžius ir numesdavo savo vainikus priešais sostą, sakydami:
10huai amah laltutphah tunga tupa maah, huai upa sawmnih leh lite a khupboh ua, huan huai amah khantawn khantawna hinpa tuh a bia uhi, huan laltutphah maa a lallukhute uh koikhin,Nang ka Toupa uh leh ka Pathian uh, thupina leh zahomna le thilhihtheihna mu tuak na hi; thil tengteng nang na siama, huan nang thu jiakin om leh siam ahi uhi, a chi ua.
11“Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėreiTavo valia visa yra ir buvo sutverta”.
11Nang ka Toupa uh leh ka Pathian uh, thupina leh zahomna le thilhihtheihna mu tuak na hi; thil tengteng nang na siama, huan nang thu jiakin om leh siam ahi uhi, a chi ua.