¹Ir aš mačiau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš viršaus, užantspauduotą septyniais antspaudais.

¹Huan, amah huai laltutphah tunga tupa khut taklam ah laibu a sunglam leh a polama kigelh chiamtehna sagiha chiamteh ka mutaa.

²Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį garsiu balsu: “Kas yra vertas atversti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?”

²Huan angel hat khatin aw ngaihtaka, Kua ahia laibu tuh honga, huai achiamteha phel tham? chia genkhai ka muta a.

³Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atversti knygos nei pažiūrėti į ją.

³Huan vantung hiin, leitung hiam, a hihkeileh lei nuaiah leng huai laibu hong thei hiam, ahihkeileh a tung en thei kuamah a om kei a.

⁴Ir aš smarkiai verkiau, kad neatsirado verto atversti ir skaityti knygą ar pažiūrėti į ją.

⁴Huan huai laibu hongtham hiam, a hihkeileh huai a tung en tham, kuamah a om louh jiakin kei tuh ka kap kapa:

⁵Tada vienas iš vyresniųjų man tarė: “Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala, kad atverstų knygą ir nuplėštų septynis jos antspaudus”.

⁵Huan upate laka khatin ka kiangah, Kap ken, ngai in, himpinelkai, Juda nam a, David Zungin, laibu th hong thei ding leh huai achiamtehna sagihte leng phel thei dingin a vual zouta, a chi a.

⁶Aš pažvelgiau, ir štai sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje stovėjo Avinėlis, tarytum užmuštas, turintis septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo Dvasios, siųstos į visą žemę.

⁶Huan, huai laltutphah leh huai gan hing lite leh huai upate lai ah thahsa hileh kilawm, Belamnou, ki sagih leh mit sagih nei, ding ka mu a, huan huai mit sagihte tuh Pathian kha agih, leitung tengtenga sawlkhiakte ahi uhi.

⁷Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės.

⁷Huan, amah a hongpaia, huan laltutphah tunga tupa khut takalama kipan laibu tuh a la a.

⁸Kai Jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, kas yra šventųjų maldos.

⁸Huan huai laibu a lak takin, gan hing lite leh upa sawmnih leh lite, gosem khat chiat leh dangkaeng belhbute gim namtuia dim chiat tawiin, Belamnou maah a khupboh ua, huai gim namtiu tuh misiangthoute thumna ahi.

⁹Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: “Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.

⁹Huan la thak khat a sa ua, Laibu tuh la a, huaia achiamtehna te phel tham na hi: thahin na omta a, chi chih leh pau chih leh mi chih leh nam chiha mite Pathian adinga na sisana na leitak jiakin.

¹⁰Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje”.

¹⁰Huan ka Pathiankiang uah amau lalgam leh siampute hi dingin na bawla; huan amau tuh leitung ah vai a hawm ding uhi, chiin

¹¹Aš pažvelgiau ir išgirdau balsą daugybės angelų aplinkui sostą, būtybių ir vyresniųjų; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.

¹¹Huan ka et leh, huan laltutphah leh, gan hingte lah upate kimvel ah, angel tampi aw ka zata a; huan a tam dan uh sang sawm mun sang sawm leh a sanga sang tampi ahi ua;

¹²Jie skelbė skambiu balsu: “Vertas Avinėlis, kuris buvo užmuštas, priimti galybę, ir turtus, ir išmintį, ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir palaiminimą”.

¹²thaha om, Belamnou-in hatna khawng, hauhsakna khawng, thilhihtheihna khawng zahtakhuaina khawng, thupina khawng, vualjawlna khawng mu tham ahi, chiin nakpiin a kikou ua.

¹³Ir girdėjau, kaip visi tvariniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose yra, skelbė: “Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!”

¹³Huan thil siam khempeuh, vana om leh leitunga om leh lei nuaia om leh tuipi tunga om leh amaua thil omte tengtengin, laltutphah tunga tupa kiangah leh, Belamnou kiangah, vualjawlna leh zahtakhuaina leh thupina leh vaihawmna, khantawn khantawnin om hen, a chih uh ka ja a.Huan ganging liten, Amen, a chi ua. Huan upate tuh a khupboh ua, a beta uhi.

¹⁴Keturios būtybės sakė: “Amen!”, o dvidešimt keturi vyresnieji puolė ant žemės ir pagarbino Gyvenantįjį per amžių amžius.

¹⁴Huan ganging liten, Amen, a chi ua. Huan upate tuh a khupboh ua, a beta uhi.