¹Aš esu rožė iš Sarono, slėnių lelija.

¹Saron pak ka hia, phaijang lilipak.

²Kaip lelija tarp erškėčių, taip mano mylimoji tarp dukterų.

²Ling laka lili pak bangin, huchibangin tanute lakah ka it a om hi.

³Kaip obelis tarp miško medžių, taip mano mylimasis tarp sūnų. Su džiaugsmu sėdžiu jo ūksmėje, jo vaisius man saldus.

³Gamlak singte laka apul kung bangin, huchibangin tapate lakah ka ngaihnou a om hi. Nakpia kipahna toh a lim nuaiah ka tua, a gah tuh ka chepin a khum hi.

⁴Jis atvedė mane į puotos namus, jo vėliava virš manęs­meilė.

⁴Annek khawmna inah a honpia, ka tunga a puanlap itna ahi.

⁵Atgaivinkite mane vynuogėmis, sustiprinkite obuoliais, nes aš alpstu iš meilės.

⁵Grepgimin honkhou unla, apul theiin honnem un: jawlngaiin ka chi a na ngala.

⁶Jo kairė ranka po mano galva, o dešinė apkabina mane.

⁶A khut veilam ka lu nuaiah a om, a khut taklamin a honpom.

⁷Saikdinu jus, Jeruzalės dukros, laukų stirnomis ir elnėmis, nežadinkite ir nekelkite mano mylimosios, kol ji pati nenorės.

⁷Zuktal leh gama zukpite ka hon ngen hi, Aw Jerusalem tanute, ka it hihbuai kei unla, phawng kei un, a lungkim matan.

⁸Mano mylimojo balsas! Jis ateina šokinėdamas per kalnus ir kalnelius.

⁸Ka ngaihnou aw! ngai un, a hong hi, mual tungahte a tawma, tang tungahte a diang hi.

⁹Mano mylimasis yra lyg stirna ar jaunas briedis. Štai jis jau stovi už sienos ir žiūri pro lango groteles.

⁹Ka ngaihnou jaw zuktal hiam sakhi tuaiilai bang ahi: Ngaiin, ka kulhbang nung lam uah a dinga, tohlette ah a ena, a nannate ah amah a kimu sak.

¹⁰Mano mylimasis man kalba: “Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

¹⁰Ka ngaihnouin thu a gena, ka kiangah Thou in, ka it, ka kilawmnou, hongpai mangin, a chi a.

¹¹Žiema jau praėjo, lietus pasibaigė ir liovėsi.

¹¹Ngaiin, phalbi lah a beita ngala, vuah a theutaa, a paimang ta hi;

¹²Gėlės jau pasirodė žemėje; atėjo giedojimo metas, ir balandžių balsai girdimi krašte.

¹²Lei tungah pakte hongkilanga; vasate lasak hun a hongtunga, i gam uah khumin aw a kizata hi;

¹³Figmedžio pumpurai sprogsta, vynuogynai žydi ir kvepia. Kelkis, mano mylimoji, mano gražuole, ateik!

¹³Theipi kungin a gah hingte a min saka, grepguite a pak lun uh, a gimlimte uh a suaksak uhi. Thou ve, ka it, ka kilawmnou hongpai mangin.

¹⁴Mano balandėle, gyvenanti uolų plyšiuose, parodyk savo veidą! Leisk išgirsti tavo balsą, nes tavo balsas gražus ir veidas žavus”.

¹⁴Suangpi heng khawng, mun sang munbu khawnga om, Aw ka vakhu, na mel honmusak inla, na aw lah a khm a, na mel lah a hoih ngala.

¹⁵Sugaukite lapes, mažas laputes, kurios gadina vynuogynus, nes mūsų vynuogynas žydi.

¹⁵Sehalte, grephuan hihsia, sehal neute honmatsak ve; ka grephuan uh lah a paklun ngala.

¹⁶Mano mylimasis yra mano, o aš jo. Jis gano tarp lelijų.

¹⁶Ka ngaihnou kei ahi, kei amah a ka hi: lili pak lakah a gan a vaka.Ni a nongnema, limliapte a man matan, ka ngaihnou aw, kihei inla Bether mual tunga zuktal hiam sakhi tuailai bangin omin.

¹⁷Kol diena aušta ir šešėliai pabėga, skubėk pas mane, mano mylimasai, kaip stirna, kaip jaunas briedis per Beterio kalnus.

¹⁷Ni a nongnema, limliapte a man matan, ka ngaihnou aw, kihei inla Bether mual tunga zuktal hiam sakhi tuailai bangin omin.