1Jobas atsakydamas tarė:
1Ipapo Jobho akapindura, akati,
2“Iš tikrųjų jūs esate žmonės, su kuriais išmintis mirs!
2Zvirokwazvo, imwi muri vanhu vakangwara, Kungwara kuchafa pamwechete nemi.
3Aš turiu supratimą kaip ir jūs ir nesu už jus menkesnis. O kas viso to nežino?
3Asi ini ndine njerewo semi; Handizi muduku kwamuri, Zvirokwazvo, ndianiko asingazivi zvinhu zvakadai?
4Mano artimas išjuokia mane. Aš šaukiausi Dievo, ir Jis mane išklausė, o jūs juokiatės iš teisaus ir doro žmogaus.
4Ndakafanana nomunhu anosekwa nowaanogara naye, Munhu akadana kuna Mwari, iye akamupindura; Munhu wakarurama, akakwana, ndiye wosekwa.
5Tas, kuris saugus, paniekina žiburį, paruoštą tam, kurio koja paslysta.
5Munhu anogara akafara hake anoshora pamifungo yake munhu uri panjodzi. Kushorwa kunogarira vanhu vanotedzemuka norutsoka rwavo.
6Plėšikų palapinės pilnos ir Dievą rūstinantys saugūs, bet Dievas atidavė viską į jų rankas.
6Matende amakororo anofara hawo, Avo vanotsamwisa Mwari vanogara havo zvakanaka; Ivo vanozadzirwa ruoko rwavo naMwari.
7Paklausk žvėrių, jie tave pamokys, ir padangių paukščiųjie tau pasakys.
7Asi bvunzai henyu zvino mhuka, dzichakudzidzisai Neshiri dzokudenga, dzichakuudzai;
8Kalbėk žemei, ji tau patars, jūros žuvys paaiškins tau.
8Kana taurai henyu nenyika, ichakudzidzisai; Nehove dzegungwa dzichakuparidzirai.
9Kas iš viso to nepažins, kad Viešpaties ranka tai padarė?
9Ndianiko asingazivi pazvinhu izvi zvose, Kuti ndirwo ruoko rwaJehovha rwakaita izvi zvose?
10Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
10Mweya wezvipenyu zvose uri muruoko rwake, Nokufema kwavanhu vose.
11Ausis skiria žodžius, burna jaučia maisto skonį.
11Ko nzeve haiidzi mashoko, Somukamwa unoravira zvokudya here?
12Su senoliais išmintis, ir ilgaamžiai turi supratimą.
12Vatana ndivo vakangwara, Vana mazuva mazhinji ndivo vanonzwisisa.
13Su Juo išmintis ir galia, Jis išmano ir pamoko.
13Iye ndiye anokungwara nesimba, Ndiye anamano nokunzwisisa.
14Jei Jis sugriauna, niekas nebegali atstatyti; jei Jis uždaro žmogų, niekas nebeatidaro.
14Tarirai, iye anokoromora, hazvingavakwizve; Iye anopfigira munhu, haangazozarurirwi.
15Kai Jis sulaiko vandenis, jie išdžiūsta; kai siunčia juos, sunaikina žemę.
15Tarirai, iye anodzivisa mvura, ndokupwa kwayo; Uye anoitumazve, ndokushandura kwayo nyika.
16Jis yra galingas ir išmintingas, Jo žinioje apgavikas ir apgautasis.
16Iye ane simba nokungwara kukuru; Akanyengerwa nounonyengera ndavake vose.
17Krašto patarėjams jis atima išmintį, o teisėjus padaro kvailus.
17Unokanganisa mano amanevanje, Vatongi anovaita mapenzi.
18Jis atpalaiduoja karalių pančius ir juos sujuosia.
18Anosunungura simba ramadzimambo, Ndokusunga zviuno zvavo negwarada.
19Jis atima kunigaikščiams garbę ir nuverčia galinguosius.
19Anotorera vapristi ukuru hwavo, Nokukunda vane simba.
20Jis nutildo patikimus kalbėtojus, o iš vyresniųjų atima supratimą.
20Anotorera vakatenda mashoko avo, Nokubvisira vakuru kunzwisisa
21Jis lieja paniekinimą ant kunigaikščių ir susilpnina galiūnų jėgas.
21Anodurura kushoora kwake pamusoro pamachinda, Nokusunungura bhanhire ravane simba.
22Jis atidengia, kas paslėpta tamsoje, ir iškelia švieson mirties šešėlį.
22Anofukura zvinhu zvakadzika parima, Anobudisira kuchiedza mumvuri worufu.
23Jis iškelia tautas ir jas sunaikina; išsklaido ir vėl surenka.
23Anowanza ndudzi, ndokudziparadza, Anoparadzira ndudzi kose, ndokudzitapa.
24Jis aptemdo protą tautų vadams, ir jie klaidžioja dykumoje be jokio kelio,
24Anobvisa kunzwisisa kwavakuru vavanhu venyika, Anovadzungairisa murenje musine nzira.
25jie grabalioja tamsoje ir blaškosi kaip girti”.
25Vanotsvangadzira murima vasina chiedza, Anovadzengedzekesa somunhu akabatwa.