1Pagaliau Jobas atvėrė burną ir prakeikė savo dieną.
1Shure kwaizvozvo Jobho wakashamisa muromo wake, akatuka zuva rake.
2Jobas prabilo ir tarė:
2Jobho akapindura akati,
3“Tegul pražūna diena, kurią gimiau, ir naktis, kurią buvau pradėtas.
3Zuva randakaberekwa naro ngarirove, Nousiku uhwo hwavakati, Mwana womukomana agamuchirwa.
4Tegul ta diena tampa tamsybe. Dieve, neprisimink jos ir neduok jai šviesos.
4Zuva iro ngarive rima; Mwari ari kumusoro ngaarege kurirangarira, Nechiedza ngachirege kurivhenekera.
5Te tamsa ir mirties šešėlis apgaubia ją, te debesis aptemdo ją ir juoduma tepadaro ją baisią.
5Rima nomumvuri worufu ngazviritore rive razvo; Gore ngarigare pamusoro paro; Zvose zvinosvibisa zuva ngazvirivhunduse.
6Ta naktis tegul būna tamsi; tegul ji bus išbraukta iš metų ir mėnesių dienų skaičiaus.
6Kana huri vusiku uhwo, ngahubatwe nerima guru; Ngahurege kufara pakati pamazuva egore; Ngahurege kurahwa pakati pemwedzi.
7Ta naktis tegul būna apleista ir tenesigirdi joje džiaugsmingo balso.
7Usiku uhwo ngahuve ngomwa; inzwi romufaro ngarirege kupinda mahuri.
8Tegul prakeikia tą dieną tie, kurie gali pažadinti leviataną.
8Vanotuka zuva iro ngavavutukewo, Ivo vanogona kumutsa shato huru.
9Tegul aptemsta aušros žvaigždės ir nepasirodo laukiama šviesa, akys teneišvysta aušros spindulių.
9Nyeredzi dzamambakwedza ahwo ngadzisvibe; Ngahumirire chiedza, asi huchishaiwe; Ngaurege kuona fungiro dzameso amangwanani;
10Nes ji neužvėrė mano motinos įsčių ir nepaslėpė vargo nuo manęs.
10Zvahusina kupfiga mikova yemimba yamai vangu, Kana kuvanza kutambudzika pameso angu.
11Kodėl nemiriau gimdamas ir kodėl neatidaviau dvasios, išeidamas iš pilvo?
11Ndakaregereiko kufa ndichiri mumimba? Ndakaregerei kuparara ndichibuda mudumbu,
12Kodėl mane laikė ant kelių ir maitino krūtimi?
12Mabvi akandigamuchirireiko? Kana mazamu, kuti ndimwe?
13Tada gulėčiau ramus ir tylus ir miegočiau, ir ilsėčiausi
13nekuti ndingadai zvino ndakatandavara, ndinyerere; Ndingadai ndivete; ipapo ndingadai ndazorora;
14kartu su žemės karaliais ir patarėjais, kurie atstatė sau apleistas vietas,
14Pamwechete namadzimambo namakurukota enyika Vakazvivakira matongo;
15arba su kunigaikščiais, kurie turėjo aukso ir pripildė savo namus sidabro,
15Kana namachinda, aiva nendarama, Akazadza dzimba dzawo nesirivha;
16arba kaip paslėptas nelaiku gimęs kūdikis, neregėjęs šviesos.
16Kana ndingadai ndisina kuvapo somwana akaponiwa nguva isina kusvika; Savacheche vasina kutongoona chiedza.
17Ten piktadariai nebesiaučia ir pavargusieji ilsisi.
17Vakaipa vanorega kutambudza kwavo ipapo; Vakaneta vanozorora ipapo.
18Ten belaisviai ilsisi kartu ir nebegirdi prižiūrėtojo balso.
18Vasungwa vanorugare pamwechete ipapo; Havanzwi inzwi romutariri.
19Didelis ir mažas yra ten, vergas ten yra laisvas nuo savo valdovo.
19Vaduku navakuru varipo; Uye muranda akasununguka panatenzi wake.
20Kodėl šviesa duodama tam, kuris kenčia, ir gyvybė apkartusiai sielai?
20Munhu ari panjodzi anopirweiko chiedza, Noupenyu kuno ane shungu pamoyo;
21Laukiantieji mirties jos nesulaukia; jie jos ieško labiau negu paslėptų turtų.
21Avo vanoshuva rufu, asi haruuyi; Vanoruchera kupfuura fuma yakavanzwa pasi;
22Jie džiaugiasi ir yra labai patenkinti, kai suranda sau kapą.
22Vanopembera kwazvo, Nokufara, kana vachiwana hwiro?
23Kodėl duota šviesa žmogui, kurio kelias paslėptas ir kurį Dievas spaudžia iš visų pusių?
23Munhu, akadzimira nzira yake, anopirweiko upenyu, Iye akadzivirirwa norumhanda naMwari?
24Mano dūsavimai kyla prieš valgant, o aimanos liejasi kaip tekantis vanduo.
24Nekuti ndinogomera ndisati ndadya, Kuvuvura kwangu kunodururwa semvura.
25Tai, ko labai bijojau, užgriuvo mane, ir tai, dėl ko nuogąstavau, ištiko mane.
25Nekuti chinhu chandaitya chandiwira, Nechandinoteta chandivinga.
26Aš nebuvau saugus ir neturėjau poilsio, aš nenurimdavau, tačiau bėda atėjo”.
26Handina mufaro, kana kunyarara, kana kuzorora; Asi njodzi inongosiuya.