¹Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

¹Ipapo Erifazi muTemani akapindura, akati,

²“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?

²Kana munhu akaidza kutaurirana newe, iwe uchava neshungu here? Asi ndiani angazvidzora, akasataura hake?

³Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.

³Tarira, iwe wakadzidzisa vazhinji, Iwe wakasimbisa maoko akashaiwa simba.

⁴Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.

⁴Mashoko ako akatsigira akanga achivavarira kuwa, Iwe wakasimbisa mabvi akanga achigweda-gweda.

⁵Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.

⁵Asi zvino zvasvika kwauri, iwe woshaiwa simba, Zvakubata, zvino wotambudzika.

⁶Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?

⁶Ko kutya kwako Mwari harizi simba rako here? Kururama kwenzira dzako haizi tariro yako here?

⁷Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

⁷Rangarira hako, ndianiko asine mhaka akatongoparara? Kana vakarurama vakatongoparadzwa papi?

⁸Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.

⁸Sezvandakaona ini, vanhu, vanorimira zvakaipa Navanodzvara zvakashata, ndivo vanokohwawo izvozvo.

⁹Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

⁹Vanoparadzwa nomweya waMwari, Vanopedzwa nokufema kokutsamwa kwake.

¹⁰Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

¹⁰Kunduruma kweshumba nenzwi reshumba inehasha, Nameno evana veshumba anoparadzwa.

¹¹Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

¹¹Shumba, yakwegura, inofa nokushaiwa zvingabata; Navana veshumbakadzi vanoparadzirwa.

¹²Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

¹²Zvino ndakaziviswa shoko rakavanda; Nzeve yangu yakanzwa zeve-zeve raro.

¹³Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,

¹³Pandangariro dzinobva pane zvinoonekwa usiku, Kana vanhu vabatwa nehope huru;

¹⁴mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.

¹⁴Kutya nokubvunda kwakandiwira, Kwakabvundisa mafupa angu ose.

¹⁵Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

¹⁵Ipapo mweya wakapfuura pamberi pechiso changu; Mvere dzenyama yangu dzikasimuka.

¹⁶Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:

¹⁶Wakamira, asi ndakanga ndisingagoni kuona kuti akadini; Mufananidzo wangu wakange uri pamberi pameso angu; Kunyarara kukavapo, ndikanzwa inzwi richiti,

¹⁷‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

¹⁷Ko munhu, anofa, angakunda Mwari pakururama here? Ko munhu angakunda Muiti wake pakunaka here?

¹⁸Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

¹⁸Tarirai, haatendi varanda vake; Vatumwa vake anovapa mhaka achiti mapenzi;

¹⁹Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

¹⁹Ndoda vanogara mudzimba dzevhu, Nheyo dzadzo dzakateyiwa paguruva, Dzinopwanyiwa sezvifusi.

²⁰Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

²⁰Vanoparadzwa pakati pamagwanani namadekwana; Vanoparara nokusingaperi, pasina munhu ane hanya nazvo.

²¹Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.

²¹Ko bote retende ravo harina kuvhomorwa pamwechete navo here? Vanofa vasina uchenjeri.