¹Elihuvas tęsė:

¹Ipapo Erihu akapindura, akati,

²“Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.

²Inzwai mashoko angu, imwi vanhu vakachenjera; Rerekai nzeve dzenyu kwandiri, imwi mune zivo.

³Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.

³Nekuti nzeve ndiyo inoidza mashoko, Sezvinoravira mukamwa zvokudya.

⁴Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.

⁴Ngatizvitsanangurire zvakarurama; Ngatizive tose kuti zvakanaka ndezvipi.

⁵Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.

⁵Nekuti Jobho akati, Ndakarurama, Asi Mwari akanditorera kururama kwangu;

⁶Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.

⁶Kunyange ndakarurama hangu, ndinonzi ndine nhema; Pandakakuvadzwa hapangapori, kunyange ndisina kudarika.

⁷Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,

⁷Ndianiko akafanana naJobho, Anomwa kushorwa semvura?

⁸kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?

⁸Anofambidzana navanoita zvakaipa, Anofamba navanhu vakashata.

⁹Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.

⁹Nekuti iye akati, Munhu haatongobatsirwi, Kana achifarira Mwari.

¹⁰Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.

¹⁰Saka chindinzwai, imwi varume venjere, Mwari haangatongoiti zvisakarurama; waMasimbaose haangatongoiti zvakaipa.

¹¹Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.

¹¹Nekuti acharipira munhu sezvaakabata, Achapa mumwe nomumwe sezvaakafanirwa.

¹²Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.

¹²Zvirokwazvo, Mwari haangaiti zvakaipa, waMasimbaose haangakanganisi pakutonga.

¹³Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?

¹³Ndianiko akamuita murairi wenyika? Ndianiko akamupa nyika yose?

¹⁴Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,

¹⁴Kana akadzosera moyo wake kwaari, Kana akadzosera kwaari mweya wake nokufema kwake;

¹⁵tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.

¹⁵Ipapo vanhu vose vachaparara pamwechete, Munhu akadzokerazve kuguruva.

¹⁶Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.

¹⁶Zvino kana mukagona kunzwisisa, inzwai shoko iri, Teererai inzwi ramashoko angu.

¹⁷Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?

¹⁷Ko munhu, anovenga zvakarurama, angabata ushe here? Mungapa mhosva munhu akarurama, ane simba here?

¹⁸Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?

¹⁸Ko zvakanaka kuti kuna mambo, Makashata? Kana kuvakuru, hamutyi Mwari here?

¹⁹O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?

¹⁹Ndoda kumunhu asingakudzi machinda, Asingatsauri vafumi kupfuura varombo. Nekuti ivo vose ndiro basa ramaoko ake.

²⁰Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.

²⁰Vanofa kamwe-kamwe pakati pousiku; Vanhu vanozozununguswa ndokuparara havo, Vane simba vanobviswa zvingaitwa noruoko.

²¹Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.

²¹Nekuti meso ake anotarira nzira dzomunhu, Unoona kufamba kwake kose.

²²Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.

²²Hapana rima kana mumvuri worufu, Pangavanda vanoita zvakaipa.

²³Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.

²³Nekuti haachafaniri kurangarira munhu, Kuti atongwe pamberi paMwari.

²⁴Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.

²⁴Anoparadza vanhu vane simba asinganzveri, Ndokugadza vamwe panzvimbo yavo.

²⁵Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.

²⁵Saka anocherekedza mabasa avo; Unovaparadza usiku, vakapwanyiwa.

²⁶Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,

²⁶Anovarova sezvinorohwa vanhu vakaipa Vamwe vose vachizviona pachena.

²⁷nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.

²⁷Nekuti vakatsauka pakumutevera, Vakasava nehanya nenzira dzake dzose;

²⁸Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.

²⁸Naizvozvo vakasvitsa kuchema kwavarombo kwaari, Akanzwa kuchema kwavakatambudzwa.

²⁹Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?

²⁹Kana iye akazorodza, ndianiko ungapa mhosva? Kana akavanza chiso chake, ndianiko angazomuona? Kana zvichitarirwa rudzi kana munhu mumwe, zvakafanana hazvo;

³⁰Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.

³⁰Kuti munhu asakarurama arege kubata ushe, Kuti kurege kuva nomunhu achateya vanhu.

³¹Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.

³¹Nekuti kunomunhu here akati kuna Mwari, Ndarangwa hangu, kunyange ndisina kutadza?

³²Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.

³²Ndidzidzisei izvo zvandisingaoni; Kana ndichinge ndaita zvakaipa, handingazviitizve?

³³Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.

³³Ko iye achatsiva sezvaunoda iwe, zvaunozviramba here? Nekuti ndiwe unofanira kutsanangura, handizini; Saka chitaura zvaunoziva.

³⁴Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:

³⁴Vanhu vane njere vachati kwandiri, Uye vose vakachenjera, vanondinzwa, vachati,

³⁵‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.

³⁵Jobho anotaura zvaasingazivi, Mashoko ake haano uchenjeri.

³⁶Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.

³⁶Dai Jobho aiidzwa kusvikira pakupedzisira, Zvaakapindura savanhu vakaipa.

³⁷Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.

³⁷Nekuti anowedzera kumukira Mwari pazvivi zvake, Anorova namaoko ake pakati pedu, Achiwanza mashoko ake anorwa naMwari.