1Prie Babilono upių sėdėjome ir verkėme, atsimindami Sioną.
1Panzizi dzeBhabhironi, Ndipo patakagara pasi, zvirokwazvo tikachema, Pakurangarira kwedu Ziyoni.
2Ten ant gluosnių šakų pakabinome savo arfas.
2Pamikonachando mukati madzo Takaturika mbira dzedu.
3Nes mūsų trėmėjai mums liepė giedoti, kurie mus apiplėšė, ragino džiūgauti: “Pagiedokite mums Siono giesmių!”
3nekuti ipapo avo vakatitapa vakakumbira kwatiri mashoko orwiyo, Vakatiparadza vakakumbira mufaro, vachiti, Tiimbireiwo rwiyo rweZiyoni.
4Kaip giedosime Viešpaties giesmę svetimoje šalyje?
4Tingaimba seiko rwiyo rwaJehovha Munyika yavatorwa?
5Jeigu, Jeruzale, tave užmirščiau, mano dešinė tepamiršta mane!
5Kana ndikakukangamwa, iwe Jerusaremu, Ruoko rwangu rworudyi ngarukangamwe umhizha hwarwo.
6Tepridžiūna prie gomurio mano liežuvis, jei tavęs neatsiminčiau, jeigu tu man brangesnė nebūtum už visus džiaugsmus, Jeruzale!
6Rurimi rwangu ngarunamatire kumatadzo angu, Kana ndikarega kukurangarira; Kana ndisingati Jerusaremu Ndiwo mufaro wangu mukuru unopfuura zvose.
7Viešpatie, atsimink Jeruzalės dieną prieš Edomo žmones. Jie sakė: “Griaukite, griaukite ją iki pamatų!”
7Rangarirai Jehovha, murove vana vaEdhomu Pamusoro pezuva reJerusaremu; Ivo, vakati, Paradzai, paradzai, Kusvikira panheyo dzaro.
8O Babilone, tu naikintojau, laimingas bus, kas tau už mums padarytą skriaudą atmokės!
8Iwe mukunda weBhabhironi, iwe unobva woparadzwa; Munhu uyo achava nomufaro, achakutsivira Sezvawakatiitira iwe.
9Laimingas, kas, pagriebęs kūdikius tavo, į kietą uolą sudaužys!
9Munhu uyo achava nomufaro, achatora pwere dzako Nokudzirovera padombo.