¹Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:

¹ОН гоҳ Исо ба мардум ва ба шогирдони Худ хитоб кард

²“Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.

²Ва гуфт: «Китобдонон ва фарисиён бар курсии Мусо нишастаанд;

³Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.

³«Пас, он чи ба шумо гӯянд, ба ҷо оваред ва риоя кунед; лекин аз рӯи аъмоли онҳо рафтор накунед, зеро ки мегӯянд ва намекунанд;

⁴Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.

⁴«Борҳои гарон ва душворро баста, бар дӯши мардум мегузоранд, лекин худашон намехоҳанд онҳоро ҳатто бо як ангушт ҳаракат диҳанд;

⁵Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.

⁵«Ҳамаи корҳои худро барои он мекунанд, ки ба мардум нишон диҳанд: дуоқуттичаҳои худро васеътар мекунанд ва пӯпакҳои ридоҳои худро калонтар месозанд;

⁶Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,

⁶«Ва дӯст медоранд, ки дар зиёфатҳо болонишин бошанд ва дар курсиҳои аввали куништҳо ҷойгир шаванд,

⁷mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.

⁷«Ва дар кӯчаю бозорҳо мардум ба онҳо таъзим кунанд ва онҳоро Ӯстод! Ӯстод!" гӯянд.

⁸Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas­Kristus, o jūs visi esate broliai.

⁸«Лекин шумо набояд устод хонда шавед, зеро ки ӯстоди шумо якест, яъне Масеҳ аст, ва ҳамаи шумо бародаронед;

⁹Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.

⁹«Ва ҳеҷ касро бар замин падари худ нахонед, зеро ки Падари шумо якест, ки дар осмон аст;

¹⁰Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas­ Kristus.

¹⁰«Ва набояд роҳнамо хонда шавед, зеро ки Роҳнамои шумо якест, яъне Масеҳ аст.

¹¹Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.

¹¹«Бузургтарини шумо хизматгори шумо бошад:

¹²Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.

¹²«Зеро ҳар кӣ худро баланд кунад, паст гардад; ва ҳар кӣ худро фурӯтан созад, сарафроз гардад.

¹³Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.

¹³«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки Малакути Осмонро ба рӯи мардум мебандед; зеро ки худатон намедароед ва ба онҳое ки даромадан мехоҳанд, монеъ мешавед.

¹⁴Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą.

¹⁴«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки хонаҳои бевазанонро фурӯ мебаред ва дуоро риёкорона тӯл медиҳед' ба ин сабаб сахттар маҳкум хоҳед шуд.

¹⁵Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.

¹⁵«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки баҳр ва хушкиро давр мезанед, то якеро ба дини худ гардонед; ва ҳангоме ки ин ба шумо муяссар шавад, вайро ду баробар аз худатон зиёдтар гшсари дӯзах месозед.

¹⁶Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’.

¹⁶«Вой бар ҳоли шумо, эй пешвоёни кӯр, ки мегӯед: "Ҳар кй ба маъбад қасам хӯрад, ҳеҷ гап не; лекин ҳар кй ба тиллои маъбад касам хӯрад, ӯҳдадор хоҳад буд".

¹⁷Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis­auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą?

¹⁷«Эй аблаҳон ва кӯрон! Кадомаш афзал аст: тилло ё маъбад, ки тиллоро такдис мекунад?

¹⁸Arba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’.

¹⁸«Ҳамчунин мегӯед: "Ҳар кй ба қурбонгоҳ қасам хӯрад, ҳеҷ гап не; лекин хар кӣ ба қурбоние ки бар он аст, қасам хӯрад, ӯҳдадор хоҳад буд".

¹⁹Kvaili ir akli! Kas gi didesnis­ atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?

¹⁹«Эй аблаҳон ва кӯрон! Кадомаш афзал аст: қурбонй ё қурбонгоҳ, ки қурбониро тақдис мекунад?

²⁰Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta,

²⁰«Пас, ҳар кй ба қурбонгоҳ қасам хӯрад, ба он ва ба ҳар чи бар он аст, қасам хӯрда бошад;

²¹o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena.

²¹«Ва ҳар кӣ ба маъбад қасам хӯрад, ба он ва ба Ӯ, ки сокини он аст, қасам хӯрда бошад.

²²Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi.

²²«Ва ҳар кӣ ба осмон қасам хӯрад, ба таҳти Худо ва ба Ӯ, ки бар он нишастааст, қасам хӯрда бошад.

²³Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau,­teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti!

²³«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиени риёкор, ки аз наъно, бодиён ва зира ушр медиҳед, лекин бузургтарин аҳкоми шариат, яъне доварӣ, марҳамат ва имонро тарк кардаед; мебоист онҳоро ба ҷо оварда, инҳоро низ тарк намекардед.

²⁴Akli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį.

²⁴«Эй пешвоёни кӯр, ки пашшаро софӣ карда, шутурро фурӯ мебаред!

²⁵Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.

²⁵«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки беруни гшёла ва табақро тоза мекунед, дар сурате ки даруни онҳо аз дуздй ва ифроткорй пур аст.

²⁶Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!

²⁶«Эй фарисии кӯр! Аввал даруни гшёла ва табақро тоза кун, то ки беруни он низ тоза бошад.

²⁷Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.

²⁷«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки ба қабрҳои сафед кардашуда монанд мебошед, ки аз берун зебо менамоянд, лекин дарунашон аз устухонҳои мурдагон ва ҳар хел наҷосат пур аст;

²⁸Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.

²⁸«Ҳамчунин шумо низ ба зоҳир ба назари мардум одил менамоед, лекин дар ботин азриёкорйвашароратпурҳастед.

²⁹Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus

²⁹«Вой бар ҳоли шумо, эй китобдонон ва фарисиёни риёкор, ки мақбараҳои анбиёро бино мекунед ва биноҳои ёдгории одилонро зинат медиҳед,

³⁰ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.

³⁰«Ва мегӯед: "Агар дар замони падарони худ мебудем, дар рехтани хуни анбиё бо онҳо шарик намешудем".

³¹Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.

³¹«Ба ҳамин тариқ худатон бар зидди худ шаҳодат медиҳед, ки фарзандони қотилони анбиё ҳастед;

³²Pripildykite tad savo tėvų saiką!

³²«Пас, шумо ҳам зарфи падарони худро лабрез кунед.

³³Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!

³³«Эй морон ва афъизодагон! Аз маҳкумияти дӯзах чӣ тавр гурехта метавонед?

³⁴Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,

³⁴«Бинобар ин, инак, Ман назди шумо анбиё ва ҳукамо ва китобдононро мефиристам; ва шумо баъзеро хоҳед кушт ва маслуб хоҳед кард, ва баъзеро дар куништҳои худ тозиёна зада, аз шаҳре ба шаҳре хоҳед ронд;

³⁵kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro.

³⁵«То тамоми хуни одилон, ки бар замин рехта шуд, бар сари шумо фурӯД ояд, аз хуни Ҳобили одил то хуни Закарьё ибни Баракьё, ки вайро шумо дар миёни маъбад ва қурбонгоҳ куштед.

³⁶Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą”.

³⁶«Ба ростӣ ба шумо мегӯям, ки ин ҳама бар сари ин насл ҳоҳад омад.

³⁷“Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!

³⁷«Эй Ерусалим, Ерусалим, ки анбиёро мекушй ва онҳоеро, ки назди ту фиристода шудаанд, сангсор мекунй! Чанд бор хостам фарзандони туро ҷамъ кунам, монанди мокиёне ки чӯҷаҳои худро зери болаш ҷамъ мекунад, ва шумо нахостед!

³⁸Štai jūsų namai jums paliekami tušti.

³⁸«Инак, хонаи шумо ба шумо вайрон гузошта мешавад.

³⁹Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ ”

³⁹«Зеро ба шумо мегӯям: аз ин пас Маро нахоҳед дид, то даме ки бигӯед: "Муборак аст Он ки ба исми Худованд меояд!"»