1Kaip sniegas vasarą ir lietus pjūties metu, taip garbė netinka kvailiui.
1Yaz ortasında kar, hasatta yağmur uygun olmadığı gibi,Akılsıza da onur yakışmaz.
2Kaip žvirblis nuskrenda ir kregždė nulekia, taip neišsipildys neužpelnytas prakeikimas.
2Öteye beriye uçuşan serçeVe kırlangıç gibi,Hak edilmemiş lanet de tutmaz.
3Botagas arkliui, žąslai asilui, rykštė kvailio nugarai.
3Ata kırbaç, eşeğe gem,Akılsızın sırtına da değnek gerek.
4Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą, kad netaptum panašus į jį.
4Akılsıza ahmaklığına göre karşılık verme,Yoksa sen de onun düzeyine inersin.
5Atsakyk kvailiui pagal jo kvailumą taip, kad jis neatrodytų sau išmintingas.
5Akılsıza ahmaklığına uygun karşılık ver,Yoksa kendini bilge sanır.
6Kas siunčia kvailą pasiuntinį, nusikerta kojas ir patiria nuostolį.
6Akılsızın eliyle haber gönderen,Kendi ayaklarını kesen biri gibi,Kendine zarar verir.
7Kaip luošas negali vaikščioti savo kojomis, taip patarlė netinka kvailiui.
7Akılsızın ağzında özdeyiş,Kötürümün sarkan bacakları gibidir.
8Gerbti kvailą yra kaip dėti brangakmenį į mėtyklę.
8Akılsızı onurlandırmak,Taşı sapana bağlamak gibidir.
9Kaip erškėtis girtuoklio rankoje, taip patarlė kvailio burnoje.
9Sarhoşun elindeki dikenli dal ne ise,Akılsızın ağzında özdeyiş de odur.
10Didis Dievas, kuris visa padarė, atlygina kvailiui ir neištikimam.
10Oklarını gelişigüzel fırlatan okçu neyse,Yoldan geçen akılsızı ya da sarhoşu ücretle tutan da öyledir.
11Kaip šuo grįžta prie savo vėmalo, taip kvailys kartoja savo kvailystes.
11Ahmaklığını tekrarlayan akılsız,Kusmuğuna dönen köpek gibidir.
12Kvailys teikia daugiau vilties negu žmogus, kuris laiko save išmintingu.
12Kendini bilge gören birini tanıyor musun?Akılsız bile ondan daha umut vericidir.
13Tinginys sako: “Liūtas kelyje! Žiaurus liūtas gatvėje!”
13Tembel, ‹‹Yolda aslan var,Sokaklarda aslan dolaşıyor›› der.
14Kaip durys sukasi ant vyrių, taip tinginys vartosi lovoje.
14Menteşeleri üzerinde dönen kapı gibi,Tembel de yatağında döner durur.
15Tinginys įkiša savo ranką į dubenį, bet jam sunku pakelti ją prie burnos.
15Tembel elini sahana daldırır,Yeniden ağzına götürmeye üşenir.
16Tinginys laiko save išmintingesniu už septynis vyrus, galinčius išmintingai atsakyti.
16Tembel kendini,Akıllıca yanıt veren yedi kişiden daha bilge sanır.
17Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.
17Kendini ilgilendirmeyen bir kavgaya bulaşan kişi,Yoldan geçen köpeği kulaklarından tutana benzer.
18Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,
18Ateşli ve öldürücü oklar savuran bir deli neyse,Komşusunu aldatıp, ‹‹Şaka yapıyordum››Diyen de öyledir.
19yra tas, kas apgauna artimą ir sako: “Aš pajuokavau”.
20Odun bitince ateş söner,Dedikoducu yok olunca kavga diner.
20Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.
21Kor için kömür, ateş için odun neyse,Çekişmeyi alevlendirmek için kavgacı da öyledir.
21Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.
22Dedikodu tatlı lokma gibidir,İnsanın ta içine işler.
22Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
23Okşayıcı dudaklarla kötü yürek,Sırlanmış toprak kaba benzer.
23Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.
24Yüreği nefret dolu kişi sözleriyle niyetini gizlemeye çalışır,Ama içi hile doludur.
24Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.
25Güzel sözlerine kanma,Çünkü yüreğinde yedi iğrenç şey vardır.
25Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.
26Nefretini hileyle örtse bile,Kötülüğü toplumun önünde ortaya çıkar.
26Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.
27Başkasının kuyusunu kazan içine kendi düşer,Taşı yuvarlayan altında kalır.
27Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.
28Yalancı dil incittiği kişilerden nefret eder,Yaltaklanan ağızdan yıkım gelir.
28Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.