1Palaimintas žmogus, kuris nesielgia, kaip pataria bedieviai, nestoja į nusidėjėlių kelią, nesėdi su apjuokėjais,
1Ne mutlu o insana ki, kötülerin öğüdüyle yürümez,Günahkârların yolunda durmaz,Alaycıların arasında oturmaz.
2bet mėgsta Viešpaties įstatymą ir mąsto apie Jo įstatymą dieną ir naktį.
2Ancak zevkini RABbin Yasasından alırVe gece gündüz onun üzerinde derin derin düşünür.
3Jis bus kaip medis, prie upelio pasodintas, kuris, metui atėjus, duoda derlių ir jo lapai nevysta; ką jis bedarytų, jam sekasi.
3Böylesi akarsu kıyılarına dikilmiş ağaca benzer,Meyvesini mevsiminde verir,Yaprağı hiç solmaz.Yaptığı her işi başarır.
4Ne tokie yra bedieviai. Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
4Kötüler böyle değil,Rüzgarın savurduğu saman çöpüne benzerler.
5Todėl teisme neišstovės bedieviai, nė nusidėjėliai teisiųjų susirinkime.
5Bu yüzden yargılanınca aklanamaz,Doğrular topluluğunda yer bulamaz günahkârlar.
6Nes Viešpats žino teisiojo kelią, o bedievių kelias pražus.
6Çünkü RAB doğruların yolunu gözetir,Kötülerin yolu ise ölüme götürür.