¹Dieve, klausykis mano maldos ir nesišalink nuo mano maldavimo!

¹Ey Tanrı, kulak ver duama,Sırt çevirme yalvarışıma!

²Pažvelk į mane ir išklausyk. Aš blaškaus ir nerimstu

²Dikkatini çevir, yanıt ver bana.Düşüncelerim beni rahatsız ediyor, şaşkınım

³dėl priešo balso, dėl nedorėlių siautimo. Jie daro man pikta, užsirūstinę neapkenčia manęs.

³Düşman sesinden, kötünün baskısından;Çünkü sıkıntıya sokuyorlar beni,Öfkeyle üstüme üstüme geliyorlar.

⁴Širdis dreba mano krūtinėje, mirties siaubai apėmė mane.

⁴Yüreğim sızlıyor içimde,Ölüm dehşeti çöktü üzerime.

⁵Mane užklupo baimė ir drebulys, siaubas užpuolė mane.

⁵Korku ve titreme sardı beni,Ürperti kapladı içimi.

⁶Aš sakiau: “O kad turėčiau balandžio sparnus; išskrisčiau ir būčiau ramus.

⁶‹‹Keşke güvercin gibi kanatlarım olsaydı!››Dedim kendi kendime, ‹‹Uçar, rahatlardım.

⁷Toli nuskrisčiau, dykumoje apsinakvočiau.

⁷Uzaklara kaçar,Çöllerde konaklardım. |iSela

⁸Skubėčiau pasislėpti nuo viesulų ir audrų”.

⁸Sert rüzgara, kasırgaya karşıHemen bir barınak bulurdum.››

⁹Viešpatie, suardyk ir sumaišyk jų kalbas! Mieste mačiau tik smurtą ir vaidus.

⁹Şaşkına çevir kötüleri, ya Rab, karıştır dillerini,Çünkü kentte şiddet ve çatışma görüyorum.

¹⁰Dieną ir naktį jie slankioja aplink jo sienas, o viduje neteisybė ir priespauda.

¹⁰Gece gündüz kent surları üzerinde dolaşırlar,Haksızlık, fesat dolu kentin içi.

¹¹Nedorybė viduryje, apgaulė ir klasta gatvėse.

¹¹Yıkıcılık kentin göbeğinde,Zorbalık, hile eksilmez meydanından.

¹²Jei priešas mane užgauliotų, galėčiau pakęsti. Jei tas, kuris nekenčia manęs, prieš mane pakiltų, pasislėpčiau nuo jo.

¹²Beni aşağılayan bir düşman olsaydı,Katlanabilirdim;Bana küstahlık eden bir hasım olsaydı,Gizlenebilirdim.

¹³Bet tu­žmogus man lygus, mano bendras, artimas bičiulis!

¹³Ama sensin, bana denk,Yoldaşım, yakın arkadaşım.

¹⁴Mums buvo malonu kartu, minioje eidavome į Dievo namus.

¹⁴Birlikte tatlı tatlı yarenlik eder,Toplulukla Tanrının evine giderdik.

¹⁵Juos mirtis teužklumpa! Gyvi į mirusiųjų buveinę tenužengia! Nedorybės jų buveinėse ir tarp jų.

¹⁵Ölüm yakalasın düşmanlarımı ansızın,Diri diri ölüler diyarına insinler;Çünkü içleri ve evleri kötülük dolu.

¹⁶Aš šauksiuosi Dievo, ir Viešpats išgelbės mane.

¹⁶Bense Tanrıya seslenirim,RAB kurtarır beni.

¹⁷Vakare, rytą ir vidudienį melsiuosi ir garsiai šauksiu; Jis išgirs mano balsą,

¹⁷Sabah, öğlen, akşam kederimden feryat ederim,O işitir sesimi.

¹⁸išvaduos mano sielą, grąžins ramybę, apgins nuo puolančių priešų daugybės.

¹⁸Bana karşı girişilen savaştanEsenlikle kurtarır canımı,Sayısı çok da olsa karşıtlarımın.

¹⁹Dievas išgirs ir pažemins juos, Jis gyvena nuo amžių. Jie nesikeičia ir Dievo nebijo.

¹⁹Öncesizlikten bu yana tahtında oturan Tanrı,Duyacak ve ezecek onları. |iSelaÇünkü hiç değişmiyorVe Tanrıdan korkmuyorlar.

²⁰Jie pakelia ranką prieš tuos, kurie yra taikoje su jais, laužo duotąjį žodį.

²⁰Yoldaşım dostlarına saldırarakYaptığı antlaşmayı bozdu.

²¹Slidesnė už sviestą jų burna, o širdyse karas; žodžiai švelnesni už aliejų, tačiau jie yra nuogi kardai.

²¹Ağzından bal damlar,Ama yüreğinde savaş var.Sözleri yağdan yumuşak,Ama yalın birer kılıçtır.

²²Pavesk Viešpačiui savo naštą, ir Jis palaikys tave, Jis niekados neleis teisiajam svyruoti.

²²Yükünü RABbe bırak,O sana destek olur.Asla izin vermezDoğru insanın sarsılmasına.

²³Tu, Dieve, juos nuvesi į gilią prarają. Žmogžudžiai ir apgavikai žus nė pusės amžiaus nesulaukę. Tačiau aš pasitikėsiu Tavimi.

²³Ama sen, ey Tanrı, ölüm çukuruna atacaksın kötüleri,Günlerinin yarısını görmeyecek katillerle hainler;Bense sana güveniyorum.