¹Dieve, Tu užsirūstinęs atstūmei mus ir išsklaidei mus; atsigręžk į mus vėl!

¹Bizi reddettin, parladın bize karşı, ey Tanrı,Öfkelendin; eski halimize döndür bizi!

²Sudrebinai ir suskaldei žemę; užtaisyk jos plyšius, nes ji svyruoja.

²Salladın yeri, yarıklar açtın;Onar çatlaklarını, çünkü yer sarsılıyor.

³Leidai patirti savo tautai sunkių vargų, mus girdei svaiginančiu vynu.

³Halkına sıkıntı çektirdin,Sersemletici bir şarap içirdin bize.

⁴Tavęs bijantiesiems davei vėliavą, kad iškeltų ją dėl tiesos.

⁴Sancak verdin senden korkanlara,Okçulara karşı açsınlar diye. |iSela

⁵Kad Tavo mylimieji būtų išgelbėti, padėk savo dešine ir išklausyk mus!

⁵Kurtar bizi sağ elinle, yardım et,Sevdiklerin özgürlüğe kavuşsun diye!

⁶Dievas kalbėjo savo šventume: “Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.

⁶Tanrı şöyle konuştu kutsal yerinde:‹‹Şekemi sevinçle bölüştürecek,Sukkot Vadisini ölçeceğim.

⁷Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas­mano galvos šalmas, Judas­mano skeptras.

⁷Gilat benimdir, Manaşşe de benim,Efrayim miğferim,Yahuda asam.

⁸Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistija, džiūgauk dėl manęs”.

⁸Moav yıkanma leğenim,Edomun üzerine çarığımı fırlatacağım,Filiste zaferle haykıracağım.›› fırlatılması, bir yerin sahiplenilmesi anlamına geliyordu.

⁹Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?

⁹Kim beni surlu kente götürecek?Kim bana Edoma kadar yol gösterecek?

¹⁰Argi ne Tu, Dieve, atstūmei mus? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?

¹⁰Ey Tanrı, sen bizi reddetmedin mi?Ordularımıza öncülük etmiyor musun artık?

¹¹Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.

¹¹Yardım et bize düşmana karşı,Çünkü boştur insan yardımı.

¹²Su Dievu mes būsime drąsūs, Jis sumindys mūsų priešus.

¹²Tanrı'yla zafer kazanırız,O çiğner düşmanlarımızı.