¹Jobas tęsė savo palyginimą:

¹Job again took up his parable, and said,

²“Gyvas Dievas, kuris nedaro man teisybės, ir Visagalis, kuris apkartino mano sielą.

²“As God lives, who has taken away my right, the Almighty, who has made my soul bitter.

³Kol aš kvėpuoju ir Dievo kvapas yra mano šnervėse,

³(For the length of my life is still in me, and the spirit of God is in my nostrils);

⁴mano lūpos nekalbės netiesos ir mano liežuvis neapgaudinės.

⁴surely my lips shall not speak unrighteousness, neither shall my tongue utter deceit.

⁵Taip nebus, kad aš pateisinčiau jus. Savo nekaltumo neatsisakysiu iki mirties.

⁵Far be it from me that I should justify you. Until I die I will not put away my integrity from me.

⁶Teisumo tvirtai laikausi ir nepaleisiu; mano širdis man nepriekaištaus, kol gyvensiu.

⁶I hold fast to my righteousness, and will not let it go. My heart shall not reproach me so long as I live.

⁷Te mano priešas bus kaip nedorėlis, tas, kuris puola mane, kaip neteisusis.

⁷“Let my enemy be as the wicked. Let him who rises up against me be as the unrighteous.

⁸Ar yra veidmainiui kokia viltis, nors jis ir daug turi, kai Dievas atima jo sielą?

⁹Ar Dievas išklausys jo šauksmą, kai nelaimės užgrius jį?

¹⁰Ar jis linksminsis Visagalyje ir nuolat šauksis Dievo?

¹⁰Will he delight himself in the Almighty, and call on God at all times?

¹¹Aš jus pamokysiu apie Dievo ranką, Visagalio kelių aš neslėpsiu.

¹¹I will teach you about the hand of God. That which is with the Almighty will I not conceal.

¹²Jūs patys tai regėjote; kodėl jūs tad taip tuščiai kalbate?

¹²Behold, all of you have seen it yourselves; why then have you become altogether vain?

¹³Štai nedorėlio dalis nuo Dievo ir prispaudėjų paveldėjimas iš Visagalio:

¹³“This is the portion of a wicked man with God, the heritage of oppressors, which they receive from the Almighty.

¹⁴jei jo vaikų padaugėja, jie skirti kardui; jo palikuonys nepasisotina duona.

¹⁴If his children are multiplied, it is for the sword. His offspring shall not be satisfied with bread.

¹⁵Kurie išliks po jo, tuos mirtis nuves į kapą ir našlės jų neapraudos.

¹⁵Those who remain of him shall be buried in death. His widows shall make no lamentation.

¹⁶Nors jis turi sidabro kaip smėlio ir drabužių kaip molio,

¹⁶Though he heap up silver as the dust, and prepare clothing as the clay;

¹⁷bet jo rūbus teisusis vilkės, o sidabrą padalins nekaltasis.

¹⁷he may prepare it, but the just shall put it on, and the innocent shall divide the silver.

¹⁸Jis stato namus kaip kandis, kaip sargas būdelę pasidaro.

¹⁸He builds his house as the moth, as a booth which the watchman makes.

¹⁹Jis atsigula turtingas, o pabudęs ir atvėręs akis nieko nebeturi.

¹⁹He lies down rich, but he shall not do so again. He opens his eyes, and he is not.

²⁰Išgąstis užklumpa jį kaip vanduo ir audra naktį nuneša jį.

²⁰Terrors overtake him like waters. A storm steals him away in the night.

²¹Rytų vėjas jį pakelia ir viesulas išplėšia jį iš jo vietos,

²¹The east wind carries him away, and he departs. It sweeps him out of his place.

²²svaido be pasigailėjimo, nors jis labai stengiasi pabėgti nuo jo.

²²For it hurls at him, and does not spare, as he flees away from his hand.

²³Žmonės plos savo rankomis dėl jo ir švilpdami išlydės jį”.

²³Men shall clap their hands at him, and shall hiss him out of his place.