¹“Ar žinai kalnų ožių atsivedimo laiką? Ar stebėjai stirnų gimimą?

¹“Do you know the time when the mountain goats give birth? Do you watch when the doe bears fawns?

²Ar gali suskaičiuoti jų nėštumo mėnesius ir ar žinai laiką, kada jos atsives?

²Can you number the months that they fulfill? Or do you know the time when they give birth?

³Jos susiriečia, dejuoja ir atsiveda vaikų.

³They bow themselves, they bring forth their young, they end their labor pains.

⁴Jų jaunikliai, sustiprėję ir užaugę atvirame lauke, atsiskiria ir nebesugrįžta.

⁴Their young ones become strong. They grow up in the open field. They go forth, and don’t return again.

⁵Kas leido laukiniam asilui laisvai bėgioti ir kas atrišo jo pančius?

⁵“Who has set the wild donkey free? Or who has loosened the bonds of the swift donkey,

⁶Aš paskyriau jam namais tyrus, nederlingoje žemėje jį apgyvendinau.

⁶Whose home I have made the wilderness, and the salt land his dwelling place?

⁷Jis juokiasi iš miesto spūsties, vežiko šauksmų negirdi.

⁷He scorns the tumult of the city, neither does he hear the shouting of the driver.

⁸Aukštai kalnuose jis randa sau ganyklą, ieško žaliuojančių plotų.

⁸The range of the mountains is his pasture, He searches after every green thing.

⁹Ar stumbras tau tarnaus, ar jis stovės naktį prie tavo ėdžių?

⁹“Will the wild ox be content to serve you? Or will he stay by your feeding trough?

¹⁰Ar gali jį pakinkyti ir ar jis ars slėnį paskui tave?

¹⁰Can you hold the wild ox in the furrow with his harness? Or will he till the valleys after you?

¹¹Ar pasitikėsi juo ir jo didele jėga? Ar paliksi jam savo darbą?

¹¹Will you trust him, because his strength is great? Or will you leave to him your labor?

¹²Ar tiki, kad jis suveš tavo pasėlius į klojimą?

¹²Will you confide in him, that he will bring home your seed, and gather the grain of your threshing floor?

¹³Ar tu davei povui gražius sparnus ir plunksnas bei sparnus stručiui?

¹³“The wings of the ostrich wave proudly; but are they the feathers and plumage of love?

¹⁴Jis pakasa žemėje savo kiaušinius ir smėlyje leidžia jiems šilti.

¹⁴For she leaves her eggs on the earth, warms them in the dust,

¹⁵Jis nesupranta, kad koja gali juos sutraiškyti ir laukinis žvėris sumindyti.

¹⁵and forgets that the foot may crush them, or that the wild animal may trample them.

¹⁶Jis šiurkščiai elgiasi su savo vaikais, tarsi jie būtų svetimi; jis nebijo, kad darbuojasi veltui,

¹⁶She deals harshly with her young ones, as if they were not hers. Though her labor is in vain, she is without fear,

¹⁷nes Dievas neapdovanojo jo išmintimi ir nedavė jam supratimo.

¹⁷because God has deprived her of wisdom, neither has he imparted to her understanding.

¹⁸Jei jis pasikelia bėgti, pasijuokia iš žirgo ir raitelio.

¹⁸When she lifts up herself on high, she scorns the horse and his rider.

¹⁹Ar tu suteikei žirgui stiprybės? Ar papuošei jo sprandą karčiais?

¹⁹“Have you given the horse might? Have you clothed his neck with a quivering mane?

²⁰Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Jo šnervių prunkštimas baisus.

²⁰Have you made him to leap as a locust? The glory of his snorting is awesome.

²¹Jis kasa žemę ir džiaugiasi savo jėga, bėga prieš ginkluotų žmonių būrį.

²¹He paws in the valley, and rejoices in his strength. He goes out to meet the armed men.

²²Jis nepažįsta baimės ir nenusigąsta, jis nesitraukia nuo kardo.

²²He mocks at fear, and is not dismayed, neither does he turn back from the sword.

²³Jei žvanga strėlinės, žiba ietys ir skydai,

²³The quiver rattles against him, the flashing spear and the javelin.

²⁴jis trypia ir kasa žemę, nerimsta gaudžiant trimitui.

²⁴He eats up the ground with fierceness and rage, neither does he stand still at the sound of the trumpet.

²⁵Trimitams pasigirdus, jis žvengia: Y-ha-ha! Jis iš tolo nujaučia kovą, girdi vado įsakymus ir kovos šauksmą.

²⁵As often as the trumpet sounds he snorts, ‘Aha!’ He smells the battle afar off, the thunder of the captains, and the shouting.

²⁶Ar tavo išmintimi pakyla sakalas, išskleidžia savo sparnus ir skrenda link pietų?

²⁶“Is it by your wisdom that the hawk soars, and stretches her wings toward the south?

²⁷Ar tavo įsakymu sklando erelis ir krauna savo lizdą aukštumose?

²⁷Is it at your command that the eagle mounts up, and makes his nest on high?

²⁸Jis gyvena ant aukščiausios uolos neprieinamoje vietoje.

²⁸On the cliff he dwells, and makes his home, on the point of the cliff, and the stronghold.

²⁹Iš ten jis dairosi grobio, jo akys pamato jį iš tolo.

²⁹From there he spies out the prey. His eyes see it afar off.

³⁰Jo jaunikliai geria kraują; kur yra žuvusių, ten ir jis”.

³⁰His young ones also suck up blood. Where the slain are, there he is.”