¹Temanas Elifazas atsakydamas tarė:

¹Then Eliphaz the Temanite answered,

²“Jei kalbėsime tau, gal tau ir nepatiks, tačiau kas gali susilaikyti nekalbėjęs?

²“If someone ventures to talk with you, will you be grieved? But who can withhold himself from speaking?

³Tu daugelį pamokei ir sustiprinai jų pailsusias rankas.

³Behold, you have instructed many, you have strengthened the weak hands.

⁴Klumpantį tavo žodžiai palaikė, linkstančius jo kelius tu sutvirtinai.

⁴Your words have supported him who was falling, You have made firm the feeble knees.

⁵Dabar tai užgriuvo tave, ir tu nusilpai; tai palietė tave, ir tu sunerimęs.

⁵But now it has come to you, and you faint. It touches you, and you are troubled.

⁶Ar tai tavo baimė, pasitikėjimas, viltis ir tiesumas tavo kelių?

⁶Isn’t your piety your confidence? Isn’t the integrity of your ways your hope?

⁷Pagalvok, kas, būdamas nekaltas, pražuvo? Ar teisusis buvo sunaikintas?

⁷“Remember, now, whoever perished, being innocent? Or where were the upright cut off?

⁸Kiek esu matęs, kas aparė blogį ir pasėjo piktadarystes, tai ir nupjovė.

⁸According to what I have seen, those who plow iniquity, and sow trouble, reap the same.

⁹Nuo Dievo pūstelėjimo jie žuvo; Jo rūstybės kvapas juos sunaikino.

⁹By the breath of God they perish. By the blast of his anger are they consumed.

¹⁰Liūto riaumojimas ir piktos liūtės balsas nutildomi, jaunų liūtų dantys išdaužomi.

¹⁰The roaring of the lion, and the voice of the fierce lion, the teeth of the young lions, are broken.

¹¹Senas liūtas žūva, neradęs grobio, ir liūtės jaunikliai išsisklaido.

¹¹The old lion perishes for lack of prey. The cubs of the lioness are scattered abroad.

¹²Paslaptis mane aplankė ir mano ausis ją nugirdo.

¹²“Now a thing was secretly brought to me. My ear received a whisper of it.

¹³Mąstant apie nakties regėjimus, kai gilus miegas buvo apėmęs žmones,

¹³In thoughts from the visions of the night, when deep sleep falls on men,

¹⁴mane apėmė išgąstis ir drebėjimas, ir visi mano kaulai tirtėjo.

¹⁴fear came on me, and trembling, which made all my bones shake.

¹⁵Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė.

¹⁵Then a spirit passed before my face. The hair of my flesh stood up.

¹⁶Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą:

¹⁶It stood still, but I couldn’t discern its appearance. A form was before my eyes. Silence, then I heard a voice, saying,

¹⁷‘Ar mirtingas žmogus gali būti teisesnis už Dievą? Ar jis gali būti tyresnis už savo Kūrėją?

¹⁷‘Shall mortal man be more just than God? Shall a man be more pure than his Maker?

¹⁸Savo tarnais Jis nepasitiki ir mato angelų klaidas.

¹⁸Behold, he puts no trust in his servants. He charges his angels with error.

¹⁹Juo labiau tie, kurie gyvena molio namuose, kurių pamatai­dulkės. Jie sunyks kandžių suėsti.

¹⁹How much more, those who dwell in houses of clay, whose foundation is in the dust, who are crushed before the moth!

²⁰Jie naikinami nuo ryto iki vakaro ir pražūna niekieno nepastebimi.

²⁰Between morning and evening they are destroyed. They perish forever without any regarding it.

²¹Argi jų didybė nepranyksta? Jie miršta tiesos nesuvokdami’ ”.

²¹Isn’t their tent cord plucked up within them? They die, and that without wisdom.’