¹Vieną iš tų dienų Jėzui mokant žmones šventykloje ir skelbiant Evangeliją, atėjo aukštųjų kunigų ir Rašto žinovų su vyresniaisiais

¹It happened on one of those days, as he was teaching the people in the temple and preaching the Good News, that the TR adds “chief” priests and scribes came to him with the elders.

²ir klausė Jį: “Pasakyk mums, kokią teisę turi taip daryti? Kas Tau davė šitą valdžią?”

²They asked him, “Tell us: by what authority do you do these things? Or who is giving you this authority?”

³Jis jiems tarė: “Aš irgi paklausiu jus vieno dalyko, ir atsakykite man:

³He answered them, “I also will ask you one question. Tell me:

⁴ar Jono krikštas buvo iš dangaus, ar iš žmonių?”

⁴ the baptism of John, was it from heaven, or from men?”

⁵Jie svarstė tarpusavyje: “Jei pasakysime­iš dangaus, Jis mus klaus: ‘Tai kodėl juo netikėjote?’

⁵They reasoned with themselves, saying, “If we say, ‘From heaven,’ he will say, ‘Why didn’t you believe him?’

⁶O jei sakysime­iš žmonių, visa minia užmėtys mus akmenimis, nes žmonės įsitikinę, kad Jonas buvo pranašas”.

⁶But if we say, ‘From men,’ all the people will stone us, for they are persuaded that John was a prophet.”

⁷Ir jie atsakė, kad nežino iš kur.

⁷They answered that they didn’t know where it was from.

⁸Tada Jėzus jiems tarė: “Tai ir Aš jums nesakysiu, kokia valdžia tai darau”.

⁸Jesus said to them, “Neither will I tell you by what authority I do these things.”

⁹Jis pradėjo pasakoti žmonėms tokį palyginimą: “Vienas žmogus pasodino vynuogyną, išnuomojo jį vynininkams ir ilgesniam laikui iškeliavo svetur.

⁹He began to tell the people this parable. “A NU (in brackets) and TR add “certain” man planted a vineyard, and rented it out to some farmers, and went into another country for a long time.

¹⁰Atėjus metui, jis nusiuntė pas vynininkus tarną, kad tie jam duotų vynuogyno derliaus dalį. Tačiau vynininkai sumušė jį ir paleido tuščiomis.

¹⁰ At the proper season, he sent a servant to the farmers to collect his share of the fruit of the vineyard. But the farmers beat him, and sent him away empty.

¹¹Jis vėl nusiuntė kitą tarną, bet ir tą jie sumušė, išjuokė ir paleido jį tuščiomis.

¹¹ He sent yet another servant, and they also beat him, and treated him shamefully, and sent him away empty.

¹²Tuomet jis pasiuntė dar trečią, bet jie ir šitą sužeidę išvarė.

¹² He sent yet a third, and they also wounded him, and threw him out.

¹³Tada vynuogyno šeimininkas tarė: ‘Ką man daryti? Pasiųsiu savo mylimąjį sūnų, gal pamatę jie gerbs jį?’

¹³ The lord of the vineyard said, ‘What shall I do? I will send my beloved son. It may be that seeing him, they will respect him.’

¹⁴Bet, išvydę sūnų, vynininkai ėmė tartis tarpusavyje: ‘Tai paveldėtojas. Užmuškime jį, kad mums atitektų palikimas’.

¹⁴ “But when the farmers saw him, they reasoned among themselves, saying, ‘This is the heir. Come, let’s kill him, that the inheritance may be ours.’

¹⁵Jie išmetė jį iš vynuogyno ir nužudė. Ką gi su jais darys vynuogyno savininkas?

¹⁵ They threw him out of the vineyard, and killed him. What therefore will the lord of the vineyard do to them?

¹⁶Jis ateis ir išžudys tuos vynininkus, o vynuogyną atiduos kitiems”. Tai girdėjusieji tarė: “Tenebūna šitaip!”

¹⁶ He will come and destroy these farmers, and will give the vineyard to others.” When they heard it, they said, “May it never be!”

¹⁷Bet Jėzus, pažvelgęs į juos, paklausė: “O ką reiškia Rašto posakis: ‘Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu?’

¹⁷But he looked at them, and said, “Then what is this that is written, ‘The stone which the builders rejected, the same was made the chief cornerstone?’ Psalm 118:22

¹⁸Kas tiktai kris ant šito akmens, suduš, o ant ko tas akmuo užgrius, tą sutriuškins”.

¹⁸ Everyone who falls on that stone will be broken to pieces, but it will crush whomever it falls on to dust.”

¹⁹Aukštieji kunigai ir Rašto žinovai norėjo dar tą pačią valandą Jį suimti, bet bijojo žmonių. Mat jie suprato, kad šis palyginimas buvo jiems taikomas.

¹⁹The chief priests and the scribes sought to lay hands on him that very hour, but they feared the people—for they knew he had spoken this parable against them.

²⁰Jie patys atidžiai Jėzų stebėjo ir siuntinėjo šnipus, apsimetančius teisuoliais, kad, nutvėrę kokį Jo žodį, galėtų Jį atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti.

²⁰They watched him, and sent out spies, who pretended to be righteous, that they might trap him in something he said, so as to deliver him up to the power and authority of the governor.

²¹Taigi jie klausė Jį: “Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.

²¹They asked him, “Teacher, we know that you say and teach what is right, and aren’t partial to anyone, but truly teach the way of God.

²²Ar reikia mums mokėti ciesoriui mokesčius, ar ne?”

²²Is it lawful for us to pay taxes to Caesar, or not?”

²³Suprasdamas jų klastą, Jis tarė jiems: “Kodėl spendžiate man pinkles?

²³But he perceived their craftiness, and said to them, “Why do you test me?

²⁴Parodykite man denarą. Kieno atvaizdas ir įrašas jame?” Jie atsakė: “Ciesoriaus”.

²⁴ Show me a denarius. Whose image and inscription are on it?” They answered, “Caesar’s.”

²⁵Tada Jis jiems tarė: “Kas ciesoriaus, atiduokite ciesoriui, o kas Dievo­Dievui”.

²⁵He said to them, “Then give to Caesar the things that are Caesar’s, and to God the things that are God’s.”

²⁶Taip jie nesugebėjo žmonių akivaizdoje sugauti Jo kalboje. Stebėdamiesi Jo atsakymu, jie nutilo.

²⁶They weren’t able to trap him in his words before the people. They marveled at his answer, and were silent.

²⁷Pas Jį atėjo sadukiejų, kurie neigia mirusiųjų prisikėlimą, ir paklausė:

²⁷Some of the Sadducees came to him, those who deny that there is a resurrection.

²⁸“Mokytojau, Mozė mums parašė: jei kieno brolis, turėdamas žmoną, mirtų bevaikis, tada jo brolis tegul veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių.

²⁸They asked him, “Teacher, Moses wrote to us that if a man’s brother dies having a wife, and he is childless, his brother should take the wife, and raise up children for his brother.

²⁹Taigi buvo septyni broliai. Pirmasis vedė žmoną ir mirė bevaikis.

²⁹There were therefore seven brothers. The first took a wife, and died childless.

³⁰Ją vedė antrasis ir taip pat mirė bevaikis.

³⁰The second took her as wife, and he died childless.

³¹Paskui ją vedė trečiasis ir paeiliui visi septyni, ir jie mirė, nepalikdami vaikų.

³¹The third took her, and likewise the seven all left no children, and died.

³²Po jų visų numirė ir ta moteris.

³²Afterward the woman also died.

³³Kurio gi žmona ji bus prisikėlime? Juk ji buvo visų septynių žmona!”

³³Therefore in the resurrection whose wife of them will she be? For the seven had her as a wife.”

³⁴Jėzus jiems atsakė: “Šio pasaulio vaikai veda ir teka,

³⁴Jesus said to them, “The children of this age marry, and are given in marriage.

³⁵o kurie pasirodys verti pasiekti aną pasaulį ir mirusiųjų prisikėlimą, tie neves ir netekės.

³⁵ But those who are considered worthy to attain to that age and the resurrection from the dead, neither marry, nor are given in marriage.

³⁶Jie taip pat nebegalės ir mirti, nes, būdami prisikėlimo vaikai, bus lygūs angelams ir bus Dievo vaikai.

³⁶ For they can’t die any more, for they are like the angels, and are children of God, being children of the resurrection.

³⁷O kad mirusieji prisikels, nurodė ir Mozė pasakojime apie krūmą, kur jis Viešpatį vadina ‘Abraomo Dievu, Izaoko Dievu ir Jokūbo Dievu’.

³⁷ But that the dead are raised, even Moses showed at the bush, when he called the Lord ‘The God of Abraham, the God of Isaac, and the God of Jacob.’ Exodus 3:6

³⁸Taigi Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų, nes visi Jam gyvena”.

³⁸ Now he is not the God of the dead, but of the living, for all are alive to him.”

³⁹Tada kai kurie Rašto žinovai atsiliepė: “Mokytojau, Tu gerai pasakei!”

³⁹Some of the scribes answered, “Teacher, you speak well.”

⁴⁰Ir daugiau jie nedrįso nieko Jo klausti.

⁴⁰They didn’t dare to ask him any more questions.

⁴¹Jis paklausė jų: “Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus?

⁴¹He said to them, “Why do they say that the Christ is David’s son?

⁴²Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: ‘Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje,

⁴² David himself says in the book of Psalms, ‘The Lord said to my Lord, “Sit at my right hand,

⁴³kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų’.

⁴³ until I make your enemies the footstool of your feet.”’ Psalm 110:1

⁴⁴Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu,­kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?”

⁴⁴ “David therefore calls him Lord, so how is he his son?”

⁴⁵Visiems žmonėms girdint, Jėzus tarė savo mokiniams:

⁴⁵In the hearing of all the people, he said to his disciples,

⁴⁶“Saugokitės Rašto žinovų, kurie mėgsta vaikščioti ilgais drabužiais, būti sveikinami aikštėse, užimti pirmuosius krėslus sinagogose bei garbės vietas pokyliuose.

⁴⁶ “Beware of the scribes, who like to walk in long robes, and love greetings in the marketplaces, the best seats in the synagogues, and the best places at feasts;

⁴⁷Jie suryja našlių namus ir dedasi kalbą ilgas maldas. Jie gaus dar didesnį pasmerkimą”.

⁴⁷ who devour widows’ houses, and for a pretense make long prayers: these will receive greater condemnation.”