1¶ Ano ra ko Hopa; i mea ia.
1Jobas atsakydamas tarė:
2He hapai pehea tau i te kahakore? He whakaora pehea tau i te ringa ngoikore?
2“Kaip tu padėjai bejėgiui ir parėmei nusilpusio ranką!
3Ka tae tau whakatakoto whakaaro ma te whakaarokore! Te nui o tau whakaatu tikanga!
3Koks geras ir išmintingas buvo tavo patarimas!
4I puaki ki a wai au kupu? No wai te wairua i puta mai ra i a koe?
4Kam tu kalbėjai šiuos žodžius? Kokia dvasia atėjo iš tavęs?
5¶ E wiri ana nga tupapaku i raro i te wai, me nga mea ano e noho ana i reira.
5Prieš Jį dreba mirusieji, vandenys ir jų gyventojai.
6E takoto kau ana te reinga i tona aroaro, kahore hoki he hipoki mo te whakangaro.
6Mirusiųjų pasaulis yra atviras Jam ir pražūtis neuždengta.
7E horahia atu ana e ia te raki ki runga ki te wahi takoto kau, whakairihia ana e ia te whenua ki runga ki te kahore noa iho.
7Jis ištiesia šiaurę ant tuštumos ir žemę pakabina ant nieko.
8E takaia ana e ia nga wai ki roto ki ana kapua matotoru; a kahore te kapua e pakaru i raro i a ratou.
8Jis surenka vandenis į tamsius debesis, tačiau debesys neplyšta.
9E kaiponuhia ana e ia a mua o tona torona, horahia ana e ia tana kapua ki runga.
9Jis uždengia savo sosto veidą ir ištiesia savo debesį ant jo.
10He mea karapoti nana nga wai, rohe rawa, a tae noa ki te mutunga mai o te marama me te pouri.
10Vandens paviršiuje Jis nubrėžė ribą ir atskyrė šviesą nuo tamsos.
11Wiri ana nga pou o te rangi, miharo ana ki tana whakatupehupehu.
11Dangaus kolonos svyruoja ir dreba, kai Jis grūmoja.
12Ko tona kaha hei whakakorikori i te moana, maru ana te whakakake i tona matauranga.
12Savo galia Jis sujaudina jūrą, savo išmintimi nutildo jos išdidumą.
13Na tona wairua i whakapaipai nga rangi; na tona ringa i wero te nakahi tere.
13Savo dvasia Jis papuošė dangus, Jo ranka padarė gyvatę.
14Na, he pito enei no ona ara; ano te iti o te wahi ona e rangona ana! Ko te whatitiri ia o tona kaha, ko wai ka matau?
14Čia tik Jo kelių pašaliai; mes girdime tik Jo šnibždesį. O Jo galybės griaustinį kas supras?”