Maori

Lithuanian

Job

30

1¶ Inaianei ia e kataina mai ana ahau e te hunga tamariki rawa i ahau, e te hunga kihai nei ahau i whakaae kia uru o ratou matua ki roto ki nga kuri o taku kahui.
1“Dabar juokiasi iš manęs jaunesni už mane, kurių tėvų nebūčiau laikęs prie savo avių bandos šunų.
2Ae ra, hei aha maku te kaha o o ratou ringa? He hanga pirau nei hoki to ratou koroheketanga.
2Kurių rankų stiprumas neturėjo vertės man, jie nesulaukė senatvės.
3Tupuhi ana ratou i te rawakore, i te hemokai; e ngau ana ratou i te oneone pakapaka, i roto i te pouritanga o te tuhea, o te ururua.
3Dėl neturto ir bado visai nusilpę, jie bėgdavo į dykumą, tuščią ir apleistą.
4E whawhaki ana ratou i nga marou i roto o nga rakau ririki; a ko nga pakiaka hunipa hei kai ma ratou.
4Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.
5He mea pei atu ratou i roto i nga tangata; e karangarangatia ana ratou ano he tahae.
5Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.
6Me noho rawa atu ratou i nga kapiti o nga awaawa, i nga waro o te whenua, i nga kamaka.
6Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,
7Tangi a kaihe ana ratou i roto i nga rakau ririki; huihuia ana ratou ki raro i nga ongaonga.
7rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.
8He tamariki ratou na nga kuware, ae ra, he tamariki na te hunga ingoakore; he hunga i patua atu i runga i te whenua.
8Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.
9Inaianei ia kua waiho ahau hei waiata ma ratou, ae, hei whakatauki ma ratou.
9O dabar tapau priežodis jų dainose,
10E whakarihariha mai ana ratou ki ahau, e neke rawa atu ana i ahau, a kahore e kaiponuhia e ratou te huware ki toku mata.
10jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.
11Kua oti hoki tana aho te wewete e ia, a e whakatupuria kinotia ana ahau e ia, a kua tukua e ratou te paraire i toku aroaro.
11Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.
12I te taha ki matau ka ara te marea; taia ana e ratou oku waewae, a akina ana nga ara o a ratou whakangaromanga ki ahau.
12Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.
13E taka kino ana ratou i toku ara, e whakatupu ana i te he moku, a kahore he hoa mahi mo ratou.
13Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.
14Rite tonu ki te wai nui e pakaru mai ana to ratou haerenga mai: i taua whakangaromanga nei, huri mai ana ratou ki runga ki ahau:
14Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.
15¶ Kua tahuri mai nga whakawehi ki ahau, e aru ana ratou i toku whakaaro rangatira ano he hau; ko te whakahauora moku, pahemo ke ana ano he kapua.
15Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.
16Na inaianei kua maringi toku wairua i roto i ahau: mau pu ahau i nga ra o te tangi.
16Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.
17I te po e werohia ana oku wheua i roto i ahau; kahore hoki he okiokinga o nga mamae e ngau nei i ahau.
17Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.
18He kaha nui no toku mate i ahua ke ai toku kakahu; e awhi nei i ahau, e penei ana me te whiri o toku koti.
18Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.
19Kua maka ahau e ia ki te paru, kua rite ahau ki te puehu, ki te pungarehu.
19Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.
20E tangi ana ahau ki a koe, heoi kahore koe e whakao mai ki ahau; e tu ana, heoi ka titiro kau mai koe ki ahau.
20Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.
21Kua huri ke, kua kino tau mahi ki ahau: ko te kaha o tou ringa kei te tukino i ahau.
21Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.
22Kua hapainga ake ahau e koe ki te hau, a meinga ana tera e koe hei hoiho moku; a whakamotitia iho ahau e koe i roto i te tupuhi.
22Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
23E mohio ana hoki ahau tera ahau e kawea e koe ki te mate, ki te whare hoki i whakaritea mo te hunga ora katoa.
23Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24E kore ano ia tona ringa e totoro iho ki te urupa; ahakoa hei mate mona ka mea ia ki te karanga, he whakaaro ki enei mea.
24Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
25Kihai ianei ahau i tangi ki te tangata he mate nei tona? kihai ranei toku wairua i pouri ki te rawakore?
25Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
26I ahau i tatari ai ki te pai, heoi kua tae mai te kino; tumanako atu ana ahau ki te marama, heoi kua tae mai te pouri.
26Aš ieškojau gero­gavau pikta; laukiau šviesos­atėjo tamsa.
27Ko oku whekau, me te mea e koropupu ana, te ata takoto; haukotia mai ana ahau e nga ra o te tangi.
27Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
28E haereere pouri ana ahau, kahore he ra; ko taku whakatikanga ake i roto i te whakaminenga, ka karanga awhina.
28Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.
29Hei teina ahau ki nga tarakona, hei hoa mo nga ruru.
29Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.
30Ko toku kiri mangu tonu, e ngahoro ana i ahau, kaia ana oku wheua i te wera.
30Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.
31No reira i tahuri ke ai taku hapa ki te tangi, me taku okana ki te reo o te hunga e uhunga ana.
31Mano arfa virto rauda, o mano fleita­verkiančiojo balsu”.