1¶ Heoi mutu ake te whakahoki kupu a enei tangata tokotoru ki a Hopa, no te mea he tika ia ki tona nei whakaaro.
1Tie trys vyrai liovėsi atsakinėti Jobui, nes jis laikė save teisiu.
2Na kua mura te riri o Erihu tama a Parakere Puti, no te whanau i a Rame: mura ana tona riri ki a Hopa, no te mea ki tana tika rawa ia i te Atua.
2Barachelio sūnus Elihuvas, buzitas iš Ramo giminės, supyko ant Jobo, nes jis teisino save, o ne Dievą.
3I mura ano tona riri ki ona hoa tokotoru, no te mea kihai i kitea e ratou he kupu hei whakahokinga atu, heoi kei te whakahe ano ratou i a Hopa.
3Jis supyko ir ant jo trijų draugų, nes jie nesurado atsakymo, tačiau kaltino Jobą.
4Na i tatari a Erihu kia korero ia ki a Hopa, no te mea he kaumatua ake ratou i a ia.
4Jobui kalbant, Elihus laukė, nes jie buvo vyresni už jį.
5A, no te kitenga o Erihu kahore he kupu i nga mangai o aua tangata tokotoru hei whakahokinga atu, mura ana tona riri.
5Kai Elihus pamatė, kad tie trys vyrai nesurado atsakymo, užsidegė jo pyktis.
6¶ Na ka oho a Erihu tama a Parakere Puti, ka mea, He taitamariki ahau, ko koutou ia he koroheke rawa; koia ahau i hopohopo ai, i wehi ai ki te whakaatu i toku whakaaro ki a koutou.
6Barakelio sūnus Elihus, buzitas, atsakydamas tarė: “Aš dar jaunas, jūs senesni amžiumi, todėl bijojau ir nedrįsau jums pareikšti savo nuomonės.
7I mea ahau, Ma nga ra te korero, ma nga tau kua maha e whakaatu te whakaaro nui.
7Aš galvojau: ‘Amžius tegul kalba, metų skaičius tepamoko išminties’.
8Otiia he wairua ano to te tangata, na te manawa ano o te Kaha Rawa ratou i whai mahara ai.
8Tačiau dvasia yra žmoguje ir Visagalio įkvėpimas duoda jam supratimą.
9Ko nga tangata nunui, kahore o ratou whakaaro nui, ko nga kaumatua, kahore e matau ki te whakawa.
9Seniai ne visados išmintingi ir ne amžius leidžia suvokti, kas teisinga.
10Koia ahau i mea ai, Whakarongo ki ahau; ka whakakite hoki ahau i toku whakaaro.
10Todėl pasiklausykite manęs. Aš irgi pareikšiu savo nuomonę.
11Nana, i tatari ahau ki a koutou kupu; i whai taringa atu ki o koutou whakaaro mohio i a koutou e rapu kupu ana.
11Aš laukiau jūsų žodžių, klausiau jūsų svarstymų, kai ieškojote, ką atsakyti.
12Nana, mahara tonu atu ahau ki a koutou, a kihai tetahi o koutou i whakaatu i te he o Hopa, i whakahoki kupu ranei ki ana korero.
12Aš atidžiai jus stebėjau, tačiau nė vienas iš jūsų neįtikino Jobo ir neatsakė į jo žodžius.
13Kei mea koutou, Kua kitea e matou te mohio, na te Atua ia i turaki, ehara i te tangata.
13Nesakykite, kad atsakėte išmintingai: ‘Dievas jį įveiks, ne žmogus’.
14Na kihai ana kupu i anga mai ki ahau; e kore ano tana e utua e ahau ki a koutou kupu.
14Jis nesikreipė savo žodžiais į mane, ir aš jam neatsakysiu jūsų žodžiais.
15¶ Porahurahu kau ana ratou, kore ake a ratou kupu whakahoki: mutu ake a ratou korero.
15Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.
16Kia tatari ahau, no te mea kahore ratou e korero, no te mea e tu kau ana ratou, kahore e whakahoki atu?
16Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,
17Me korero atu hoki e ahau aku kupu, maku ano e whakaatu toku whakaaro.
17aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.
18Ki tonu hoki ahau i te korero; e akiakina ana ahau e te wairua i roto i ahau.
18Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.
19Nana, ko toku kopu rite tonu ki te waina kahore nei ona putanga; ki te ipu hou e tata ana ia te pakaru.
19Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.
20Me korero ahau, kia ta ai toku manawa; ka puaki toku mangai, ka whakahoki kupu ahau.
20Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.
21Na kaua ahau e whakapai ki te kanohi tangata; e kore hoki ahau e hoatu ingoa whakapaipai ki te tangata.
21Nebūsiu šališkas ir niekam nepataikausiu.
22Kahore hoki ahau e mohio ki te whakapati; penei kua riro wawe ahau i toku Kaihanga.
22Jei pataikaučiau, mano Kūrėjas greitai pašalintų mane”.