1¶ I korero ano a Erihu, i mea,
1Elihuvas tęsė:
2Ki tou whakaaro he tika tenei mau, e mea ana ranei koe, Nui atu toku tika i to te Atua?
2“Ar manai, kad tu teisingai kalbi sakydamas: ‘Aš esu teisesnis už Dievą’?
3I mea ai koe, He aha te rawa ki a koe? a, He aha te painga ki ahau, hira ake i te painga me i hara ahau?
3Nes tu sakai: ‘Kokia nauda man iš to, jei aš nenusidedu?’
4Maku e whakahoki he kupu ki a koe, ki a koutou ko ou hoa.
4Aš atsakysiu tau ir tavo draugams.
5Kia matatau atu tau titiro ki nga rangi; matakitakina atu hoki nga kapua e tiketike ake na i a koe.
5Pažvelk į dangaus debesis, kurie yra aukštai.
6Mehemea kua hara koe, ka ahatia ia e tau mahi? A ki te whakanuia au mahi tutu, e aha ana ranei koe ki a ia?
6Jei nusikaltai, ar Jam pakenkei? Jei savo nuodėmes daugini, ar Jam ką padarai?
7Ki te mea he tika tou, ko te aha e hoatu ana e koe ki a ia? Ko te aha ranei a tou ringa e riro ana i a ia?
7Jei teisus esi, kokia nauda Jam? Ką Jis gaus iš tavęs?
8Ka mamae pea tetahi tangata pena i a koe na i tou kino; ka whai painga pea ki tetahi tama a te tangata tou tika.
8Tavo nedorybės kenkia tokiems kaip tu, ir tavo teisumas naudingas žmogaus sūnui.
9¶ He maha no nga tukinotanga i tangi ai ratou; na te ringaringa o te hunga nui i aue ai ratou kia awhinatia.
9Didelių vargų prispausti, žmonės šaukiasi pagalbos prieš smurtininkus.
10Kahore ia tetahi e mea ana, Kei hea toku Kaihanga, te Atua, e homai nei i nga waiata i te po?
10Bet niekas neklausia: ‘Kur yra Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda giesmes naktį,
11E nui atu nei tana whakaako ki a tatou i tana ki nga kararehe o te whenua, nana hoki i nui ai o tatou mahara i o nga manu o te rangi?
11kuris sutvėrė mus išmintingesnius už gyvulius ir padangių paukščius?’
12Karanga ana ratou i reira, heoi kahore he kupu e whakahokia mai, he mea na te whakapehapeha o te hunga kino.
12Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktadarių išdidumo.
13He pono e kore te tekateka noa e whakarangona mai e te Atua, e kore ano hoki e tirohia mai e te Kaha Rawa.
13Dievas nepaiso tuščių kalbų ir Visagalis nekreipia į jas dėmesio.
14¶ Ka iti rawa iho ki te mea koe, kahore koe e kite i a ia, kei tona aroaro te whakarite whakawa; na ka tatari koe ki a ia!
14Nors tu sakai, kad Jo nematai, bet teisingumas yra prieš Jį, todėl pasitikėk Juo.
15Na, kihai nei ia i tae mai i runga i tona riri, kihai ano hoki i aro nui mai ki te whakamanamana;
15Kadangi Jis neaplankė savo rūstybėje ir nekreipė dėmesio į kvailybę,
16Koia i puaki ai te mangai o Hopa, he mea horihori kau nei; kahore he matauranga o nga kupu e whakamahatia nei e ia.
16todėl Jobas tuščiai atveria savo burną, išdidžiais žodžiais neišmintingai kalba”.