1¶ I korero ano hoki a Erihu, i mea,
1Elihuvas tęsė:
2Whakarongo ki aku kupu, e te hunga whakaaro nui; kia whai taringa ki ahau, e te hunga mohio.
2“Išminčiai, paklausykite mano žodžių ir supraskite juos, turintieji išmanymą.
3E whakamatau ana hoki te taringa i te kupu, e pera ana me ta te mangai ki te reka o te kai.
3Ausis skiria žodžius, kaip burna jaučia maisto skonį.
4Ko ta tatou e whiriwhiri ai ma tatou ko te mea tika: kia mohiotia hoki e tatou, e tenei, e tenei, ko te aha te mea pai.
4Kartu patyrinėkime, kas tiesa, ir nustatykime, kas gera.
5Kua mea nei hoki a Hopa, He tika taku, a kua whakapeaua ketia e te Atua te whakawa moku:
5Juk Jobas sakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas nedaro man teisybės.
6Ahakoa kei ahau te tika ka kiia ahau he tangata teka; e kore e mahu toku werohanga, ahakoa kahore oku he.
6Nors esu teisus, mane laiko melagiu; mano žaizda nepagydoma, nors esu nekaltas’.
7Ko wai te tangata e rite ki a Hopa, me te mea he wai te tawai e inumia ana e ia?
7Ar yra kitas toks žmogus kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8Kua uru nei ki te tira o nga kaimahi i te he, a e haere tahi ana me nga tangata kikino.
8kuris draugauja su piktadariais ir bendrauja su nedorėliais?
9Kua mea hoki ia, Kahore he painga ki te tangata ki te ahuareka atu ia ki te Atua.
9Jis sakė: ‘Žmogui jokios naudos, jei jis stengiasi patikti Dievui’.
10¶ No reira whakarongo mai ki ahau, e nga tangata ngakau mohio: e kore rawa te Atua e mahi i te kino; e kore rawa hoki te Kaha Rawa e mahi i te he.
10Vyrai, kurie išmanote, paklausykite manęs. Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę ir Visagalis nusikalstų.
11Ka utua hoki e ia te tangata mo tana mahi, ka rite hoki ki to te tangata ara nga mea e whakawhiwhia e ia ki a ia.
11Jis atlygina žmogui pagal jo darbus ir užmoka pagal jo kelius.
12Tika rawa, e kore te Atua e kino, e kore ano hoki te Kaha Rawa e whakaputa ke i te whakawa.
12Tikrai Dievas nedaro neteisybės ir Visagalis neiškraipo teisės.
13Na wai ia i mea hei kaitirotiro mo te whenua? Na wai hoki i whakatakoto nga tikanga mo te ao katoa?
13Kas Jam patikėjo žemę ir kas pavedė Jam visatą?
14Ki te anga mai tona ngakau ki te tangata, ki te kohia atu e ia ki a ia tona wairua me tona manawa;
14Jei Jis savo dvasią ir kvapą atimtų iš žmogaus,
15Ka hemo ngatahi nga kikokiko katoa, a ka hoki ano te tangata ki te puehu.
15tai žmogaus kūnas pražūtų ir virstų dulkėmis.
16¶ Na ki te mea he ngakau mohio tou, whakarongo ki tenei; kia whai taringa mai ki te reo o aku kupu.
16Jei ką nors supranti, tai paklausyk, ką sakau.
17E whai kingitanga ranei tetahi kotahi e kino ana ki te tika? E whakakino ranei koe ki te tangata tika, kaha hoki?
17Ar gali būti valdovu tas, kuris nepakenčia teisingumo? Ar galėtum pasmerkti Tą, kuris yra visų teisiausias?
18E tau ana ranei te mea atu ki te kingi, He weriweri koe? ki nga rangatira ranei, He kino koutou?
18Kas sako karaliui, kad jis nedorėlis, arba kunigaikščiui, kad jis bedievis?
19Kia iti rawa iho ki a ia e kore nei e whakapai ki te kanohi o nga rangatira, e kore nei e hira ake tona pai ki te hunga whai rawa i nga rawakore? No te mea he mahi ratou katoa na ona ringa.
19O Jis neatsižvelgia į kunigaikštį ir neteikia turtuoliams pirmenybės prieš vargšus, nes jie visi yra Jo kūriniai?
20Kihai i aha kua mate ratou, kua mate i waenganui po; ka wiri te iwi, ka pahemo atu, ka riro te hunga nunui, kahore hoki he ringa.
20Staiga jie mirs, tautos bus išgąsdintos naktį ir pranyks. Galiūnus Jis pašalins, žmogui nepridėjus rankos.
21Kei runga hoki i nga ara o te tangata ona kanohi, e kitea ana e ia ona hikoinga katoa.
21Jis stebi žmogaus kelius ir mato visus jo žingsnius.
22Kahore he pouri, kahore he atarangi o te mate e piri ai nga kaimahi i te kino.
22Jam nėra sutemų nei tamsos, kurioje piktadariai galėtų pasislėpti.
23E kore hoki e nui atu i te tika te mea e whakawaha e ia ki te tangata, e haere ai ia ki te aroaro o te Atua ki te whakawa.
23Todėl Jis nereikalauja iš žmogaus, kad tas eitų į teismą su Dievu.
24Ka wawahia e ia nga tangata nunui, te mohiotia nga ara, a whakaturia ake etahi atu i muri i a ratou.
24Jis sutrupins galinguosius ir paskirs kitus į jų vietą.
25Na e mohio ana ia ki a ratou mahi; a hurihia ake ratou e ia i te po, a mongamonga noa ratou.
25Jis žino jų darbus, todėl parbloškia juos naktį ir sunaikina.
26He hunga kino ratou, pakia iho e ia i te tirohanga a te tangata;
26Jis baudžia juos kaip piktadarius visų akivaizdoje,
27Mo ratou i tahuri ke i te whai i a ia, kihai hoki i whakaaro ki tetahi o ona ara:
27nes jie pasitraukė nuo Jo ir nepaisė Jo kelių.
28Na ratou hoki i puta ai te tangi a te rawakore ki a ia, a rongo ana ia ki te tangi a te hunga e tukinotia ana.
28Vargšų šauksmas pasiekė Jį ir Jis išklausė nuskriaustuosius.
29Ki te meinga e ia kia ata noho, ko wai hei whakararuraru? A ki te huna e ia tona kanohi, ko wai e kite i a ia? ahakoa i meatia ki te iwi, ki te tangata ranei, rite tonu.
29Kai Jis duoda ramybę, kas gali varginti? Kas Jį suras, jei Jis pasislėps nuo tautos ar nuo atskiro žmogaus?
30Kore ake te whakaponokore e whai kingitanga, kore ake te iwi e mahangatia.
30Jis apsaugo žmones, kad jiems nekaraliautų veidmainis.
31¶ Kua mea atu ranei ki te Atua, Kua pehia ahau e te whiu, e kore ahau e mahi i te he a muri nei?
31Derėtų sakyti Dievui: ‘Aš nusipelniau Tavo bausmės, ateityje nebenusikalsiu.
32Ko te mea kihai i kitea e ahau mau e whakaatu mai ki ahau; ki te mea i mahi ahau i te he, ka mutu taku.
32Pamokyk mane, ko nežinau; jei nusikaltau, daugiau to nedarysiu’.
33Kia rite ranei tana utu ki tau e mea ai, i whakakahoretia ai e koe? Mau te whiriwhiri, kahore maku: na mau e korero mai tau i mohio ai.
33Ar Jis turėtų atlyginti pagal tavo supratimą dėl to, kad tu prieštarauji? Tu pasirenki, o ne aš. Todėl kalbėk, ką žinai.
34Ka korero mai nga tangata ngakau mahara ki ahau, ae ra, nga tangata whakaaro nui e whakarongo ana ki ahau:
34Supratingi žmonės sako man, išminčiai, kurie klauso manęs:
35Kahore he matauranga o Hopa i a ia i korero ra, kahore hoki he mahara i roto i ana kupu.
35‘Jobas kalba nesuprasdamas ir jo žodžiai neapgalvoti’.
36He pai me i whakamatauria a Hopa a te mutunga ra ano, mo ana kupu i whakahokia mai nei e ia, he mea i rite ki a nga tangata kikino.
36Jobo žodžius reikia iki galo ištirti, nes jis kalba kaip piktadarys.
37E tapiritia ana hoki e ia te tutu ki runga ki tona hara, kei te pakipaki ia i ona ringa i waenganui i a tatou, a whakanuia ana e ia ana kupu kite Atua.
37Jis prideda maištą prie savo nuodėmės, ploja rankomis tarp mūsų ir kalba žodžių gausybę prieš Dievą”.