1¶ Na konei ano wiri ana toku ngakau, maunu atu ana i tona wahi.
1“Dėl to mano širdis dreba ir pasitraukė iš savo vietos.
2Ata whakarangona tona reo e papa ana, te pakutanga hoki e puta mai ana i tona mangai.
2Klausykite Jo balso, griaudėjimo, kuris sklinda iš Jo burnos.
3E whakatikaia atu ana e ia ki nga wahi katoa i raro i te rangi, ko tona uira hoki ki nga pito o te whenua.
3Jis siunčia jį po visą padangę, Jo žaibai iki žemės pakraščių.
4I muri iho ko te reo e hamama ana; papa ana te whatitiri o te reo o tona nui; e kore ano era a tauhikuhiku ina rangona tona reo.
4Po to aidi balsas. Jis sugriaudžia savo didybės balsu ir nieko nepasilieka, kai Jo balsas pasigirsta.
5Ko ta te Atua whatitiri he reo whakamiharo; nui atu ana mahi, e kore hoki e mohiotia.
5Dievas didingai griaudėja savo balsu, Jis daro mums nesuvokiamų dalykų.
6¶ E ki ana hoki ia ki te hukarere, Hei runga koe i te whenua; ki te ua punehunehu ano hoki, raua ko te ua ta o tona kaha;
6Sniegui Jis įsako snigti, silpnas ir stiprus lietus priklauso nuo Jo.
7Hiritia ake e ia te ringa o nga tangata katoa; kia mohio ai nga tangata katoa nana nei i hanga ki tana mahi.
7Kad žmonės pažintų Jo darbą, Jis užantspauduoja žmonių rankas.
8Haere ana nga kirehe ki nga piringa, noho ana i o ratou nohoanga.
8Tuomet ir žvėrys slepiasi savo lindynėse.
9Puta mai ana te tupuhi i te whare o te tonga: te matao hoki i te hauraro.
9Iš pietų ateina audra, iš šiaurėsšaltis.
10Na te manawa o te Atua i homai te huka: a kuiti iho te whanuitanga o nga wai.
10Dievo kvapu padaromas ledas, ir platūs vandenys sustingsta.
11Ae ra, e utaina ana e ia te kapua matotoru ki te houku; tohatohaina ana e ia te kohu o tana uira:
11Jis pripildo debesis drėgmės, iš jų sklinda žaibai.
12E whakakopikopikoa ana ano a tawhio noa, he mea hoki na ona whakaaro: hei mea i nga mea katoa e whakahaua atu ana e ia ki te mata o te ao:
12Jie plaukia, kur Jis nukreipia, ir vykdo, ką Jis įsako, visuose žemės kraštuose.
13E whakaputaina ana e ia hei whiu, hei mea ranei mo tona whenua, hei atawhai ranei.
13Jis tai daro norėdamas sudrausti, palaiminti arba pasigailėti.
14¶ Kia whai taringa mai ki tenei, e Hopa: tu marie, ka whakaaro ki nga mea whakamiharo a te Atua.
14Jobai, stebėk ir apsvarstyk Dievo nuostabius darbus.
15E mohio ana ranei koe ki ta te Atua whakahautanga ki a ratou i tana, i puta ai te marama o tana kapua?
15Ar žinai, kaip Dievas juos suvaldo ir parodo savo debesies šviesą?
16E mohio ana ranei koe ki nga paunatanga o nga kapua, ki nga mahi whakamiharo a te tino o te matauranga?
16Ar žinai, kaip debesys laikosi, šitie nuostabūs darbai To, kuris turi tobulą pažinimą?
17Ki ou kakahu nei ka mahana, ina whakamarietia e ia te whenua ki te hau tonga?
17Ar žinai, kodėl drabužiai įkaista, kai Jis ramina žemę pietų vėju?
18Ka taea ranei e koe te whakatakoto ngatahi me ia te rangi hei papatupu, ano he whakaata whakarewa?
18Ar tu su Juo ištiesei dangaus skliautą tvirtą kaip veidrodį, iš vario nulietą?
19Whakaaturia mai ki a matou ta matou e korero ai ki a ia; e kore hoki e tika i te pouri ta matou whakatakoto o te korero.
19Pamokyk mus, ką turime Jam sakyti, nes mes nesusigaudome tamsoje.
20E korerotia ranei ki a ia kei te mea ahau ki te korero? Kia hiahia ranei te tangata kia horomia ia?
20Ar bus Jam pranešta, ką kalbu? Jei žmogus kalbėtų, jis būtų prarytas.
21¶ Na inaianei e kore nga tangata e kite ana i te marama e wheriko mai nei i te rangi: otiia ka tika atu te hau, ka whakawateatia ratou.
21Kai debesys uždengia saulę, šviesos nematyti, bet, vėjui papūtus, dangus nuskaidrėja.
22E ahu mai ana i te hauraro te aho ano he koura; kei te Atua te kororia whakawehi.
22Iš šiaurės ateina giedra, o Dievas yra bauginančiai didingas.
23Ko te Kaha Rawa, e kore ia e taea te whakataki e tatou; hira rawa tona kaha; a e kore ia e tukino i tana whakarite whakawa, i te nui o te tika.
23Visagalis mums nepasiekiamas; Jis galingas jėga, tiesa ir teisingumu, Jis neišnaudoja.
24Koia ka wehi nga tangata i a ia: e kore ia e whai whakaaro ki te hunga ngakau mohio.
24Todėl žmonės Jo bijo. Jis nepaiso tų, kurie dedasi išmintingi”.