1¶ E taea ranei a Rewiatana te kukume mai e koe ki te matau? te pehi ranei i tona arero ki te aho?
1“Ar gali pagauti leviataną kabliu ir užnerti virvę jam ant liežuvio?
2E whakanohoia ranei e koe he aho ki tona ihu? E pokaia ranei e koe tona kauae ki te matau?
2Ar gali perverti kabliu jo šnerves ir akstinu perdurti jo žiaunas?
3E maha ranei ana inoi ki a koe? E korero ngawari ranei ia ki a koe?
3Ar jis maldaus tave, ar kalbės švelniais žodžiais?
4E whakarite kawenata ranei ia ki a koe? e riro ai ia i a koe hei pononga oti tonu mai?
4Ar jis sudarys sutartį su tavimi ir tarnaus tau amžinai?
5Ka rite ranei ia ki te manu hei mea takaro mau? E herea ranei ia e koe hei mea ma au kotiro?
5Ar gali žaisti su juo kaip su paukščiu ir jį pririšti savo mergaitėms?
6E waiho ranei ia hei taonga hokohoko ma nga ropu tangata hi ika? E wehewehea atu ranei ma nga kaihokohoko?
6Ar dėl jo tarsis žvejai ir pasidalins jį pirkliai?
7E kapi ranei tona kiri i o tao? tona pane i nga wero ika?
7Ar gali prismaigstyti strėlių į jo odą ir žeberklu persmeigti jo galvą?
8Kia pa tou ringa ki a ia; maharatia te whawhai, a kei pena a mua.
8Jei paliesi jį ranka, atsiminsi ir daugiau to nebedarysi.
9Nana, he hori kau te manako ki a ia: e kore ranei tetahi e hinga noa ki te kite kau atu i a ia?
9Tuščia viltis jį nugalėti, nes vien į jį pažvelgus, baimė ima.
10Kahore he tangata e maia rawa hei whakaoho i a ia: na ko wai e tu ki toku aroaro?
10Niekas nedrįstų jo erzinti. Kas tad galėtų atsilaikyti prieš mane?
11¶ Ko wai te tangata nana te mea kua takoto wawe ki ahau, e whakautu ai ahau ki a ia? Ahakoa he aha te mea i raro i nga rangi, puta noa, naku katoa.
11Kas davė man pirmas, kad jam atlyginčiau? Viskas po dangumi priklauso man.
12E kore e huna e ahau te korero mo ona wahi, mo tona kaha, mo te ataahua hoki o tona hanganga.
12Neslėpsiu jo didybės, galios ir tobulos sandaros.
13Ma wai e tihore a waho o tona kakahu? Ko wai e tae ki tana paraire rererua?
13Kas atidengs jo drabužio kraštą? Kas sieks tarp jo dantų?
14Ma wai e whakatuwhera nga tatau o tona mata? He wehi kei ona niho a taka noa.
14Kas jį pražiodys? Jo dantys baisūs.
15Ko tana e whakamanamana ai ko ona unahi pakari; tutaki rawa pera i te hiri piri tonu.
15Jis didžiuojasi savo žvynais, kurie sutvirtinti lyg antspaudu.
16Na, i te tata tonu o tetahi ki tetahi, e kore te hau e puta i waenga.
16Jie taip arti vienas kito, kad nė oras nepatenka į jų tarpą.
17Piri tonu ratou ki a ratou ano; mau tonu, e kore ano e taea te wehe.
17Jie vienas su kitu neatskiriamai sujungti.
18Ka tihe ia, ka kowha mai te marama; a ko te rite i ona kanohi kei nga kamo o te ata.
18Nuo jo čiaudėjimo blykčioja žaibai, jo akys spindi lyg aušra.
19E puta ana mai i tona mangai he rama mura, mokowhiti ana nga koraahi.
19Iš jo nasrų eina ugnis, skraido ugnies kibirkštys.
20Puta ana te paowa i ona pongaponga, me te mea no te kohua e koropupu ana, no te otaota e kaia ana.
20Iš jo šnervių kyla garai kaip iš verdančio katilo.
21Ngiha ana nga waro i tona ha, rere atu ana te mura i tona mangai.
21Jo kvapas uždega anglis, liepsna veržiasi iš jo nasrų.
22Kei tona kaki te kaha e noho ana, e tuapa ana te pawera i tona aroaro.
22Jo jėga sprande; jo išvaizda baugina.
23Ko ona kikokiko tawerewere piri tonu: maro tonu ki runga ki a ia; e kore e taea te whakakorikori.
23Jo kūno dalys tvirtai sujungtos, jos nepajudinamos.
24Pakari tonu tona ngakau ano he kamaka; ae ra, maro tonu ano ko to raro kohatu huri..
24Širdis jo kieta kaip akmuo, tvirta kaip apatinė girnų pusė.
25Ka whakarewa ia i a ia ki runga, ka wehi nga tangata nunui: na te pororaru ka porangi noa iho ratou.
25Prieš jį dreba galiūnai, išgąsdinti pasitraukia.
26Ki te whai tetahi i a ia ki te hoari, e kore e taea; ahakoa e te tao, e te pere, e te koikoi ranei.
26Nei kardu, nei strėle ar ietimi jo nesužeisi.
27Ki tona whakaaro he kakau witi te rino, he rakau popopopo te parahi.
27Geležis jam kaip šiaudai, varis kaip supuvęs medis.
28E kore ia e tahuti i te pere: ki a ia ka meinga noatia nga kohatu o te kotaha hei papapa.
28Strėlės jo negąsdina, mėtyklės akmenys jam tik pelai.
29Kiia ake e ia nga patu hei papapa: e kataina ana e ia te huhu o te tao.
29Lazdos jam kaip ražienos, jis juokiasi iš švilpiančių iečių.
30Ko raro ona e rite ana ki te kohatu koikoi: e wharikitia ana e ia a runga o te paru ano he patunga witi.
30Po juo aštrūs akmenys, ant aštrių šukių jis guli kaip ant dumblo.
31E meinga ana e ia te rire kia koropupu ano he kohua, me te moana kia rite ki te hinu.
31Jis užvirina gelmę kaip puodą, jūrą padaro kaip tepalų puodą.
32E hangaia ana e ia he huarahi kia marama i muri i a ia; tera e maharatia he hina te moana.
32Jam nuplaukus, lieka šviesus takas, gelmė atrodo pražilusi.
33I te whenua nei kahore he mea hei rite mona, he mea i hanga nei kahore ona wehi.
33Žemėje nėra jam lygaus; jis nepažįsta baimės.
34E titiro ana ia ki nga mea tiketike katoa: he kingi ia mo nga tama katoa a te whakapehapeha.
34Jis žiūri į viską iš aukšto; jis karalius visų išdidumo vaikų”.