¹¶ Na ka whakautu a Hopa, ka mea,

¹Jobas atsakydamas tarė:

²Aue, me i ata paunatia toku mamae, me i huihuia, me i whakairihia toku aitua ki te pauna!

²“O kad pasvertų mano vargą ir ant svarstyklių uždėtų mano kentėjimus!

³Na inaianei taimaha ake i te onepu o te moana: heoi he ohorere rawa aku kupu.

³Visa tai svertų daugiau už jūros smėlį. Todėl aš nuryju savo žodžius.

⁴Kei roto hoki i ahau nga pere a te Kaha Rawa, inumia ake e toku wairua to ratou paihana: rarangi tonu mai nga whakawehi a te Atua hei hoariri moku.

⁴Visagalio strėlės įsmeigtos į mane, jų nuodus turi gerti mano dvasia. Dievo baisenybės išsirikiavę prieš mane.

⁵E tangi ano ranei te kaihe mohoao i te mea kei te tarutaru ia? e tangi ano ranei te kau i te mea e kai ana?

⁵Ar žvengia laukinis asilas, turėdamas žolės? Ar baubia jautis prie savo pašaro?

⁶E taea ranei te kai, te mea kahore nei ona ha, ki te kahore he tote? He reka ranei te whakakahukahu o te hua manu?

⁶Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Ar kiaušinio baltymas turi skonį?

⁷Hore rawa toku wairua e mea kia pa atu ki ena; to ratou rite ki ahau kei te kai whakarihariha.

⁷Tai, kuo bjaurėdavosi mano siela, yra mano suspaudimo maistas.

⁸¶ Aue, me i riro mai taku i tono ai, me i homai e te Atua taku e tumanako nei!

⁸O kad įvyktų, ko prašau, ir Dievas suteiktų man, ko ilgiuosi.

⁹Me i pai hoki te Atua kia whakangaromia ahau, kia tukua mai tona ringa hei hatepe i ahau!

⁹Kad patiktų Dievui sunaikinti mane, rankos pakėlimu pribaigti mane.

¹⁰Penei kua ai ano he whakamarie moku; ae, ka tino hari ahau ki te mamae, kahore nei e tohu i ahau: kihai hoki nga kupu a te Mea Tapu i huna e ahau.

¹⁰Tai būtų man paguoda ir aš džiaugčiausi kentėdamas. Tenesigaili Jis manęs, nes aš neišsigyniau Šventojo žodžių.

¹¹He aha toku kaha, e tatari ai ahau? He aha hoki toku mutunga, e whakamanawanui ai ahau?

¹¹Iš kur man jėgos, kad turėčiau viltį? Koks galas, kad aš toliau gyvenčiau?

¹²He kaha kohatu ranei toku kaha? He parahi ranei oku kikokiko?

¹²Ar mano jėga yra akmens jėga? Ar mano kūnas iš vario?

¹³Ehara ranei i te mea kahore he awhina moku i roto i ahau, a kua oti te ngoi te pei i roto i ahau?

¹³Manyje nėra pagalbos ir išmintis pasitraukė nuo manęs.

¹⁴¶ Ko te tangata e ngoikore ana te ngakau kia puta mai te aroha o tona hoa ki a ia, ahakoa kua mahue i a ia te wehi i te Kaha Rawa.

¹⁴Kenčiantis turėtų susilaukti gailestingumo iš savo draugo, tačiau jis atsisako Visagalio baimės.

¹⁵He mahi tinihanga ta oku teina, he pera me ta te awa; rere ana ratou ano he waipuke awaawa,

¹⁵Mano broliai yra klastingi kaip upelis, kaip vandens srovės, tekančios pro šalį.

¹⁶Kua mangu nei i te hukapapa, ngaro ana te hukarere i roto.

¹⁶Jie yra lyg tamsus ledas, padengtas sniegu.

¹⁷I te wa e mahana ai, ka memeha atu; i te weraweratanga, moti iho ratou i to ratou wahi.

¹⁷Saulei kaitinant, jie pradingsta, karščiui užėjus­išnyksta.

¹⁸Ka peka ke nga tira e haere ana ra reira; riro ana ki te kore, a ngaro iho.

¹⁸Jų kelias pasuka į šalį, jie teka į tuštumą ir pranyksta.

¹⁹Tirotirohia ana e nga tira o Tema; taria atu ana e nga tangata haere o Hepa.

¹⁹Temos ir Šebos karavanai tyrinėjo juos ir pasitikėjo jais.

²⁰Whakama ana ratou mo ratou i whakamanawa atu ki reira; te taenga ki aua awa, kanakana kau ana.

²⁰Tačiau jų viltis apvylė juos, jie atėjo ir buvo sugėdinti.

²¹Na he kahore noa iho koutou; ka kite koutou i te mea whakamataku, a ka wehi.

²¹Jūs esate niekas, nes pamatę mano pažeminimą, išsigandote.

²²¶ I mea ranei ahau, Homai ki ahau? He hakari ranei maku e homai i o koutou rawa?

²²Argi ar prašiau: ‘Duokite man dovanų iš savo turto?’

²³I mea ranei, whakaorangia ahau i te ringa o te hoariri? Hokona ahau i roto i te ringa o te kaitukino?

²³Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankų. Išpirkite mane iš prispaudėjų’.

²⁴Whakaakona ahau, a ka whakarongo puku ahau; whakaaturia ki ahau te mea i he ai ahau.

²⁴Pamokykite mane, ir aš nutilsiu; duokite man suprasti mano klaidas.

²⁵Ano te kaha o nga kupu tika! Ko te aha ia te riria ana e a koutou kupu?

²⁵Kokie stiprūs yra tiesos žodžiai, o jūsų kalbos nieko neįrodo.

²⁶E mea ana ranei koutou kia riria nga kupu? he hau kau nei hoki nga korero a te tangata kua pau ona whakaaro.

²⁶Jūs savo žodžiais man tik prikaišiojate; jie nuliūdusiam praeina lyg vėjas.

²⁷Ae ra, e mea ana koutou ki te maka rota mo nga pani, ki te mea i to koutou hoa hei taonga hokohoko.

²⁷Jūs puolate našlaitį ir savo draugui kasate duobę.

²⁸Na whakaae mai, titiro mai ki ahau; he pono hoki e kore ahau e korero teka ki to koutou kanohi.

²⁸Dabar pažvelkite į mane ir matysite, ar aš meluoju.

²⁹Tena ra, tahuri mai; kaua hoki te he e waiho; ina, tahuri mai, he tika hoki taku take.

²⁹Atsakykite, kad nebūtų netiesos. Atsakykite, ar aš ne teisus?

³⁰He he koia kei toku arero? e kore ranei toku hinengaro e mohio ki nga mea whanoke?

³⁰Spręskite, ar aš netiesą kalbu? Ar aš neatskiriu tiesos nuo melo?”