1¶ Ki te tino kaiwhakatangi, ki a Ierutunu. He himene na Ahapa. Ki te Atua toku reo, e karanga nei ahau, ki te Atua toku reo, a tera e tahuri mai tona taringa ki ahau.
1Mano balsas kilo į Viešpatį, kai aš Jo šaukiausi. Mano balsas kilo, ir Jis išklausė mane!
2I rapu ahau ki te Ariki i te ra o toku pouri: maro tonu toku ringa i te po, kihai ano i pepeke; kihai toku wairua i pai kia whakamarietia.
2Savo nelaimės dieną ieškojau Viešpaties; per naktį ištiesta mano ranka nepavargo; mano siela nepriėmė paguodos.
3E mahara ana ahau ki te Atua, a e pouri ana: kei te whakaaroaro, a ngaro iho toku wairua. (Hera.
3Kai prisimenu Dievąvaitoju, aš skundžiuosi ir alpsta mano dvasia.
4E puritia ana e koe oku kanohi kia mataara tonu; he pouri ahau, te ahei te korero.
4Tu laikai atmerktas mano akis. Aš nerimauju ir negaliu kalbėti.
5Ka hoki oku whakaaro ki nga ra onamata, ki nga tau o tua iho.
5Apie praėjusias dienas mąstau, prisimenu senus laikus.
6E whakamahara ana ahau ki taku waiata i te po, e korerorero ana ki toku ngakau e rapurapu ana toku wairua.
6Naktį prisimenu giesmę ir mąstau savo širdyje, mano dvasia vis tyrinėja:
7Tera ranei te Ariki e panga tonu ake ake? A heoi ano ranei ana manakohanga mai?
7“Nejaugi amžiams atstums Viešpats ir nebebus palankus?
8Kua kahore ranei tana mahi tohu mo ake tonu atu? Kua whati ranei tana kupu a ake ake?
8Ar Jo gailestingumas aplenkė mane? Ar Jo pažadai, duoti kartų kartoms, neišsipildys?
9Kua wareware ranei te Atua ki te atawhai? Kua riri ranei ia, a tutakina atu ana e ia tona aroha? (Hera.
9Argi Dievas pamiršo būti maloningas ir užsirūstinęs atsisakė būti gailestingas?”
10Na ka mea ahau, Ko toku ngoikore tenei: otira ka mahara ahau ki nga tau o te ringa matau o te Runga Rawa.
10Aš sakiau: “Man skaudu, kad Aukščiausiojo dešinė pasikeitusi”.
11¶ Ka mahara ahau ki nga mahi a Ihowa; ae ra, ka mahara ahau ki au mea whakamiharo o tua iho.
11Prisimenu Viešpaties darbus, Tavo senovėje darytus stebuklus;
12Ka whakaaro hoki ahau ki au meatanga katoa, ka purakau ki au mahi.
12apgalvoju visą Tavo darbą, kalbu apie Tavo veiksmus.
13E te Atua, kei te wahi tapu tou ara: ko wai te atua nui hei rite ki te Atua?
13Dieve, šventas yra Tavo kelias! Kuris dievas yra toks didis, kaip mūsų Dievas?
14Ko koe te Atua e mahi nei i nga mea whakamiharo: kua whakapuakina e koe tou kaha i waenganui o nga iwi.
14Tu esi stebuklus darantis Dievas, apreiškiantis tautose savo galią.
15Hokona ana e tou ringa tau iwi, nga tama a Hakopa raua ko Hohepa. (Hera.
15Tu savo ranka išpirkai savo tautą, Jokūbo ir Juozapo vaikus.
16I kite nga wai i a koe, e te Atua i kite nga wai i a koe, mataku ana: i oho ano nga rire.
16Pamatę Tave vandenys, o Dieve, pamatę Tave vandenys sudrebėjo, gelmės sunerimo.
17Ringihia ana he wai e nga kapua, puaki ana te haruru o nga rangi: rererere ana au pere.
17Iš debesų vanduo pasipylė, pasigirdo padangėse garsas, švilpė Tavosios strėlės.
18I roto i te awhiowhio te haruru o tau whatitiri: marama noa te ao i nga uira; wiri ana te whenua, oioi ana.
18Griaustinis danguje sudundėjo, žaibai apšvietė pasaulį, drebėjo ir virpėjo žemė.
19I te moana tou ara, i nga wai nui tou huarahi, e kore ano e kitea ou takahanga.
19Tavo kelias ėjo per jūrą, takas per plačius vandenis, kur praėjai neliko žymės.
20He mea arahi e koe tau iwi ano he kahui, ara e te ringa o Mohi raua ko Arona.
20Tu vedei savo tautą kaip avis Mozės ir Aarono ranka.