1¶ He inoi na Mohi, na te tangata a te Atua. E te Ariki, ko koe to matou nohoanga i nga whakatupuranga katoa.
1Viešpatie, Tu buvai mums prieglauda per kartų kartas!
2Kahore ano i whanau noa nga maunga, kahore i hanga e koe te whenua me te ao, ko koe te Atua no tua whakarere a ake tonu atu.
2Pirma, negu buvo sutverti kalnai, žemė ir pasaulis, Tu, Dieve, esi nuo amžių ir per amžius!
3E whakahokia ana e koe te tangata kia mongamonga noa, a e mea ana, E hoki, e nga tama a te tangata.
3Tu grąžini žmones į dulkes ir sakai: “Sugrįžkite, žmonių vaikai!”
4Ki tau titiro hoki, he rite nga tau kotahi mano ki te ra onanahi, kua pahure atu nei, ki te mataaratanga hoki i te po.
4Juk tūkstantis metų Tavo akyse yra kaip vakarykštė diena, kuri praėjo, kaip sargybos laikas naktį.
5Me te mea na te waipuke tau kahakinga i a ratou; he moe ratou: i te ata ano he tarutaru e tupu ana.
5Tu pašalini žmones kaip rytmečio sapną, kaip žaliuojančią žolę.
6I te ata e tupu ana, e pihi ana: i te ahiahi kua kotia, kua maroke.
6Rytą ji žydi, vakare nukertama ir sudžiūsta.
7¶ Kua hemo nei hoki matou i tou riri: ka ohorere hoki i tou aritatanga.
7Tavo rūstybė sunaikina mus, Tavo pyktis mus gąsdina.
8Kua maka e koe o matou kino ki tou aroaro, o matou mea huna ki te marama o tou mata.
8Tu laikai mūsų kaltes savo akivaizdoje, mūsų slaptas nuodėmessavo veido šviesoje.
9Ka pau o matou ra katoa, me te riri ano koe: hemo ake o matou tau ano he korero e korerotia ana.
9Mūsų dienos praeina Tau rūstaujant, mūsų metai kaip atodūsis.
10Ko nga ra o o matou tau e whitu tekau tau; a ki te whai kaha, ka waru tekau tau; heoi he mahi mauiui, he pouri to ratou kaha; ka hohoro hoki te hatepea atu, a ka rere atu matou.
10Mūsų metų skaičius yra septyniasdešimt, o stipresniųjųaštuoniasdešimt. Dauguma jų praeina varge ir kančiose. Jie greitai praeina, ir mes išnykstame.
11Ko wai te matau ana ki te kaha o tou riri? Rite pu ki te wehi ki a koe tou riri.
11Kas Tavo rūstybės jėgą supranta ir bijo Tavojo pykčio?
12¶ Akona matou ki te tatau i o matou ra, kia anga ai te ngakau ki te whakaaro.
12Pamokyk mus skaičiuoti mūsų dienas, kad įgytume išmintingą širdį!
13Hoki mai, e Ihowa, kia pehea ake te roa? A kia puta ke he whakaaro mou ki au pononga.
13Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams!
14Kia na matou i te ata i tau mahi tohu: kia hari ai matou, kia koa ai, i o matou ra katoa.
14Gaivink mus nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus lydėtų visą amžių!
15Whakaharitia matou, kia rite ki nga ra i whakawhiua ai matou e koe, ki nga tau i kite ai matou i te kino.
15Suteik mums džiaugsmo už tas dienas, per kurias pažeminti buvome, už tuos metus, per kuriuos patyrėme pikta.
16Kia puta mai tau mahi ki au pononga, me tou kororia ki a ratou tamariki.
16Tepamato Tavo tarnai Tavo darbus ir Tavo šlovę jų vaikai!
17A hei runga i a matou te ataahua o Ihowa, o to matou Atua: whakapumautia ano ki a matou te mahi a o matou ringa, ae ra, te mahi a o matou ringa, whakapumautia e koe.
17Viešpatie, Dieve, būk mums geras, įtvirtink mūsų darbus, daryk mūsų darbus sėkmingus!