1¶ A ka kite ahau i tetahi atu anahera kaha e heke iho ana i te rangi, he mea whakakakahu ki te kapua: ko te aniwaniwa i runga i tona matenga, ko tona kanohi rite tonu ki te ra, ona waewae ki te pou kapura:
1Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojostarsi ugnies stulpai.
2I tona ringaringa hoki tetahi pukapuka nohinohi e tuwhera ana: a ko tona waewae matau e takahi ana ki te moana, ko tona maui ki te whenua:
2Jis laikė rankoje išvyniotą knygelę. Ir Jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos,
3He nui ano tona reo ki te karanga, ano he raiona e tangi ana: a i te mea ka karanga ia, ka puaki nga reo o nga whatitiri e whitu.
3ir ėmė šaukti galingu balsu tartum riaumojantis liūtas. Kai jis sušuko, atsiliepė septyni griaustiniai savais balsais.
4A, no ka puaki nga reo o nga whatitiri e whitu, ka mea ahau ki te tuhituhi: na ka rangona e ahau he reo i te rangi e mea mai ana ki ahau, Hiritia nga mea kua whakapuakina nei e nga whatitiri e whitu, kaua hoki enei e tuhituhia.
4Septyniems griaustiniams prabilus savais balsais, puoliausi rašyti, bet išgirdau iš dangaus balsą, sakantį man: “Užantspauduok, ką pasakė septyni griaustiniai, ir to nerašyk!”
5Na ko te anahera i kitea ra e ahau e tu ana i runga i te moana i runga hoki i te whenua, whakaara ana i tona ringa matau ki te rangi,
5O angelas, kurį mačiau stovint ant jūros ir ant sausumos, pakėlė savo ranką į dangų
6A oatitia ana e ia te Mea ora tonu ake ake, nana nei i hanga te rangi me ona mea, te whenua me ona mea, te moana me ona mea, kahore ake he taima:
6ir prisiekė Gyvenančiuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame, žemę ir visa, kas joje, bei jūrą ir visa, kas joje,kad laiko daugiau nebebus,
7Engari i nga ra o te reo o te whitu o nga anahera, ina mea ia ki te whakatangi, ka whakaotia te mea ngaro a te Atua, tana rongopai i kauwhau ai ki ana pononga, ki nga poropiti.
7bet septintojo angelo trimitavimo dienomis bus baigta Dievo paslaptis, kaip Jis yra paskelbęs Gerąją naujieną savo tarnams pranašams.
8¶ A ka korero ano ki ahau te reo i rongo ai ahau i te rangi, ka mea, Tikina atu te pukapuka nohinohi e tuwhera na i te ringaringa o te anahera e tu na i runga i te moana, i runga ano i te whenua.
8Tuomet balsas, kurį girdėjau iš dangaus, vėl ėmė kalbėti man ir tarė: “Eik, paimk atvyniotą knygelę iš angelo rankos, stovinčio ant jūros ir sausumos”.
9Na ka haere ahau ki te anahera, ka mea ki a ia, Homai ki ahau te pukapuka nohinohi na. Ka mea mai ia ki ahau, Tangohia, kainga; a ka kawa tou kopu, ka reka ia ki tou mangai, ano he honi.
9Aš nuėjau pas angelą ir paprašiau, kad duotų man knygelę. O jis man tarė: “Imk ir suvalgyk ją! Ji bus karti viduriuose, bet burnoje ji bus saldi kaip medus”.
10Na ka tango ahau i te pukapuka nohinohi i te ringaringa o te anahera, kainga ana e ahau; a i reka ano ki toku mangai, ano he honi: no taku kainga, kua kawa toku kopu.
10Ir aš paėmiau knygelę iš angelo rankos ir ją suvalgiau. Ji buvo mano burnoje saldi tarytum medus, bet kai prarijau, mano viduriuose ji apkarto.
11A ka mea mai ratou ki ahau, Me poropiti ano koe mo nga huihuinga tokomaha o nga tangata, o nga iwi, o nga reo, o nga kingi.
11Ir jis pasakė man: “Tu turi vėl pranašauti apie daugelį žmonių, tautų, kalbų ir karalių”.