¹En sang ved festreisene; av David. Hadde ikke Herren vært med oss - så sie Israel -

¹Jei Viešpats nebūtų stojęs už mus,­tesako Izraelis,­

²hadde ikke Herren vært med oss da menneskene stod op imot oss,

²jei Viešpats nebūtų stojęs už mus, kai žmonės mus užpuolė,

³da hadde de slukt oss levende, da deres vrede var optendt imot oss,

³jie mus gyvus būtų prariję, kai užsidegė jų rūstybė prieš mus.

⁴da hadde vannene overskyllet oss, en strøm var gått over vår sjel,

⁴Tada vandenys mus būtų užlieję, srovė būtų apsėmusi mūsų sielas,

⁵da var de gått over vår sjel de stolte vann.

⁵gausūs vandenys būtų apsėmę mūsų sielas.

⁶Lovet være Herren, som ikke gav oss til rov for deres tenner!

⁶Palaimintas Viešpats, kuris neatidavė mūsų į jų dantis.

⁷Vår sjel er undsloppet som en fugl av fuglefangernes snare; snaren er sønderrevet, og vi er undsloppet.

⁷Mūsų sielos ištrūko kaip paukštis iš medžiotojo tinklo. Tinklas sutrūko, ir mes pasprukome.

⁸Vår hjelp er i Herrens navn, han som gjorde himmel og jord.

⁸Mūsų pagalba yra Viešpaties, dangaus ir žemės Kūrėjo, vardas.