¹Y SAULO, respirando aún amenazas y muerte contra los discípulos del Señor, vino al príncipe de los sacerdotes,

¹ШОӮЛ, ки ҳанӯз таҳдид ва қатл бар шогирдони Худованд меангехт, назди саркоҳин рафт

²Y demandó de él letras para Damasco á las sinagogas, para que si hallase algunos hombres ó mujeres de esta secta, los trajese presos á Jerusalem.

²Ва аз ӯ номаҳо барои куништҳои Димишқ пурсида гирифт, то ки агар марде ё занеро аз пайравони ин тариқат биёбад, бандӣ карда, ба Ерусалим оварад.

³Y yendo por el camino, aconteció que llegando cerca de Damasco, súbitamente le cercó un resplandor de luz del cielo;

³Дар аснои роҳ, вақте ки ба Димишқ наздик омад, баногоҳ нуре аз осмон давродаври ӯ дурахшид;

⁴Y cayendo en tierra, oyó una voz que le decía: Saulo, Saulo, ¿por qué me persigues?

⁴Ӯ бар замин афтод ва овозе шунид, ки мегуфт: «Шоул, Шоул! Барои чй Маро таъқиб мекунӣ?»

⁵Y él dijo: ¿Quién eres, Señor? Y él dijo: Yo soy Jesús á quien tú persigues: dura cosa te es dar coses contra el aguijón.

⁵Гуфт: «Худовандо, Ту кистӣ?» Худованд гуфт: <ғМан он Исо ҳастам, ки ту Ӯро таъқиб мекунй; лагад заданат ба сихак душвор аст».

⁶El, temblando y temeroso, dijo: ¿Señor, qué quieres que haga? Y el Señor le dice: Levántate y entra en la ciudad, y se te dirá lo que te conviene hacer.

⁶Ва ӯ ба ларза ва даҳшат афтода, гуфт: «Худовандо! Чӣ амр мефармоӣ, то ба ҷо оварам?» Ва Худованд дар ҷавоб гуфт: «Бархез ва ба шаҳр бирав, ва дар он ҷо ба ту гуфта хоҳад шуд, ки чӣ бояд бикунӣ».

⁷Y los hombres que iban con Saul, se pararon atónitos, oyendo á la verdad la voz, mas no viendo á nadie.

⁷Аммо онҳое ки ҳамсафари ӯ буданд, моту мабҳут меистоданд, зеро ки он садоро шуниданд, лекин ҳеҷкасро надиданд.

⁸Entonces Saulo se levantó de tierra, y abriendo los ojos, no veía á nadie: así que, llevándole por la mano, metiéronle en Damasco;

⁸Шоул аз замин бархост, ва чашмонаш кушода бошад ҳам, ҳеҷ касро намедид; аз дасташ гирифта, ӯро ба Димишқ бурданд;

⁹Donde estuvo tres días sin ver, y no comió, ni bebió.

⁹Дар он ҷо се рӯз нобино монд, ва чизе нахурД ва нанӯшид.

¹⁰Había entonces un discípulo en Damasco llamado Ananías, al cual el Señor dijo en visión: Ananías. Y él respondió: Heme aquí, Señor.

¹⁰Дар Димишқ Ҳанониё ном шогирде буд; Худованд дар рӯъб ба ӯ гуфт: «Эй Ханониё!» Ҷавоб дод: «Лаббай, Худовандо!»

¹¹Y el Señor le dijo: Levántate, y ve á la calle que se llama la Derecha, y busca en casa de Judas á uno llamado Saulo, de Tarso: porque he aquí, él ora;

¹¹Худованд ба ӯ гуфт: «Бархез ва ба кӯчае ки Рост ном дорад, бирав ва Шоул ном тарсусиро дар ҳонаи Яҳудо суроғ кун, ки ӯ ҳоло ба дуо машғул аст

¹²Y ha visto en visión un varón llamado Ananías, que entra y le pone la mano encima, para que reciba la vista.

¹²«Ва Ханониё ном шахсеро дар рӯъё дидааст, ки омада, бар ӯ даст гузоштааст, то ки бино шавад».

¹³Entonces Ananías respondió: Señor, he oído á muchos acerca de este hombre, cuántos males ha hecho á tus santos en Jerusalem:

¹³Ҳанониё дар ҷавоб гуфт: «Худовандо! Дар бораи ин одам аз бисъер касон шунидаам, ки дар Ерусалим ба мукаддасони Ту чй қадар бадиҳо кардааст;

¹⁴Y aun aquí tiene facultad de los príncipes de los sacerdotes de prender á todos los que invocan tu nombre.

¹⁴«Дар ин ҷо низ аз саркоҳинон изн дорад, ки ҳамаи касонеро, ки исми Туро мехонанд, бандй кунад».

¹⁵Y le dijo el Señor: Ve: porque instrumento escogido me es éste, para que lleve mi nombre en presencia de los Gentiles, y de reyes, y de los hijos de Israel:

¹⁵Аммо Худованд ба вай гуфт: «Ту бояд биравй, зеро ки ӯ зарфи баргузидаи Ман аст, то ки исми Маро пеши халкҳо ва подшоҳон ва банйИсроил эълон намояд;

¹⁶Porque yo le mostraré cuánto le sea menester que padezca por mi nombre.

¹⁶«Зеро ки Ман ба ӯ нишон хоҳам дод, ки барои исми Ман ӯ чй қадар азобу уқубат бояд бикашад».

¹⁷Ananías entonces fué, y entró en la casa, y poniéndole las manos encima, dijo: Saulo hermano, el Señor Jesús, que te apareció en el camino por donde venías, me ha enviado para que recibas la vista y seas lleno de Espíritu Santo.

¹⁷Ҳанониё рафта, ба он хона даромад ва даст бар ӯ гузошта, гуфт: «Эй бародар Шоул! Исои Худованд, ки дар роҳе ки меомадӣ, бар ту зоҳир шуд, маро фиристод, то ки боз бино гардӣ ва аз Рӯҳулкудс пур шавӣ».

¹⁸Y luego le cayeron de los ojos como escamas, y recibió al punto la vista: y levantándose, fué bautizado.

¹⁸Дарҳол аз чашмони ӯ чизе монанди пулакча афтода, бино шуд, ва бархоста, таъмид гирифт

¹⁹Y como comió, fué confortado. Y estuvo Saulo por algunos días con los discípulos que estaban en Damasco.

¹⁹Ва ҳӯрок ҳӯрда, қувват гирифт. Якчанд рӯз Шоул бо шогирдон дар Димишқ монд;

²⁰Y luego en las sinagogas predicaba á Cristo, diciendo que éste era el Hijo de Dios.

²⁰Дарҳол дар куништҳо дар ҳаққи Исо мавъиза кардан гирифт ва гуфт, ки Ӯ Писари Худост.

²¹Y todos los que le oían estaban atónitos, y decían: ¿No es éste el que asolaba en Jerusalem á los que invocaban este nombre, y á eso vino acá, para llevarlos presos á los príncipes de los sacerdotes?

²¹Ҳар кй суҳанонашро мешунид, дар ҳайрат афтода, мегуфт: «Магар ин ҳамон касе нест, ки дар Ерусалим касонеро, ки ин исмро ба забон меоварданд, несту нобуд мекард? Оё ба ин ҷо низ ӯ барои он наомада буд, ки онҳоро бандӣ карда, назди саркоҳинои барад?»

²²Empero Saulo mucho más se esforzaba, y confundía á los Judíos que moraban en Damasco, afirmando que éste es el Cristo.

²²Аммо Шоул дар мавъизаи худ торафт бештар кувват мегирифт ва яҳудибни сокини Димишқро дар ҳайрат андоҳта, исбот мекард, ки Ҳамин Исо Масеҳ аст.

²³Y como pasaron muchos días, los Judíos hicieron entre sí consejo de matarle;

²³Баъд аз гузаштани якчанд вақт яҳудиён қасд карданд, ки ӯро бикушанд.

²⁴Mas las asechanzas de ellos fueron entendidas de Saulo. Y ellos guardaban las puertas de día y de noche para matarle.

²⁴Шоул аз қасди онҳо хабардор шуд; вале онҳо шабу рӯз назди дарвозаи шахр поида меистоданд, то ки ӯро бикушанд.

²⁵Entonces los discípulos, tomándole de noche, le bajaron por el muro en una espuerta.

²⁵Шогирдон ӯро шабона гирифта, дар сабаде гузоштанд ва аз девори шаҳр поён фуроварданд.

²⁶Y como vino á Jerusalem, tentaba de juntarse con los discípulos; mas todos tenían miedo de él, no creyendo que era discípulo.

²⁶Вақте ки Шоул ба Ерусалим расид, ҳост ба шогирдон ҳамроҳ шавад, лекин ҳама аз ӯ метарсиданд ва бовар намекарданд, ки ӯ шогирд аст.

²⁷Entonces Bernabé, tomándole, lo trajo á los apóstoles, y contóles cómo había visto al Señor en el camino, y que le había hablado, y cómo en Damasco había hablado confiadamente en el nombre de Jesús.

²⁷Он гоҳ Барнаббо ӯро гирифта, назди ҳаввориён овард ва ба онҳо нақл кард, ки чй гуна Худовандро дар роҳ дидааст, ва Худованд ба ӯ суҳан гуфтааст, ва чӣ гуна ӯ дар Димишқ ба исми Исо далерона мавъиза намудааст.

²⁸Y entraba y salía con ellos en Jerusalem;

²⁸Пас аз он ӯ дар Ерусалим бо онҳо омаду рафт мекард ва ба исми Исои Худованд далерона мавъиза менамуд.

²⁹Y hablaba confiadamente en el nombre del Señor: y disputaba con los Griegos; mas ellos procuraban matarle.

²⁹Бо яҳудиени юнонизабон низ гуфтугӯ ва мубоҳиса мекард, ва онҳо қасд карданд, ки ӯро бикушанд.

³⁰Lo cual, como los hermanos entendieron, le acompañaron hasta Cesarea, y le enviaron á Tarso.

³⁰Чун бародарон аз ин хабардор шуданд, ӯро ба ҚаЙсария фиристоданд ва аз он ҷо ба Тарсус гусел карданд.

³¹Las iglesias entonces tenían paz por toda Judea y Galilea y Samaria, y eran edificadas, andando en el temor del Señor; y con consuelo del Espíritu Santo eran multiplicadas.

³¹Он вакт аҳли калисоҳо дар сар то сариЯҳудо, Ҷалил ва Сомария дар оромӣ буда, обод мешуданд ва модоме ки дар тарсиХудовандватасаллоиРӯҳулкудс рафтор мекарданд, меафзуданд.

³²Y aconteció que Pedro, andándolos á todos, vino también á los santos que habitaban en Lydda.

³²Ва воқеъ шуд, ки Петрус дар тамоми ноҳия гашта, назди муқаддасони сокини Лидда низ омад;

³³Y halló allí á uno que se llamaba Eneas, que hacía ocho años que estaba en cama, que era paralítico.

³³Дар ои ҷо Аниёс ном шаҳсеро дид, ки ҳашт сол боз фалаҷ шуда, болои бистар хобида буд.

³⁴Y le dijo Pedro: Eneas, Jesucristo te sana; levántate, y hazte tu cama. Y luego se levantó.

³⁴Петрус ба ӯ гуфт: «Эй Аниёс! Исои Масеҳ туро шифо медиҳад; аз бистарат бархез». Ӯ дарҳол бархост,

³⁵Y viéronle todos los que habitaban en Lydda y en Sarona, los cuales se convirtieron al Señor.

³⁵Ва ҳамаи сокинони Лидда ва Сорӯн ӯро дида, ба Худованд рӯй оварданд.

³⁶Entonces en Joppe había una discípula llamada Tabita, que si lo declaras, quiere decir Dorcas. Esta era llena de buenas obras y de limosnas que hacía.

³⁶Дар Ёфо шогирде буд, зане ба номи Тобито, ки маънояш Ғизол аст, ва ӯ хеле некӯкор буд ва садақоти биеьёре медод.

³⁷Y aconteció en aquellos días que enfermando, murió; á la cual, después de lavada, pusieron en una sala.

³⁷Ва воқеъ шуд дар он айём, ки ӯ касал шуда, мурд, ва ӯро ғусл дода, дар болохонае гузоштанд.

³⁸Y como Lydda estaba cerca de Joppe, los discípulos, oyendo que Pedro estaba allí, le enviaron dos hombres, rogándole: No te detengas en venir hasta nosotros.

³⁸Азбаски Лидда ба Ёфо наздик буд, ва шогирдон шунида буданд, ки Петрус дар он ҷост, ду касро назди ӯ фиристода, хоҳиш карданд, ки бо зудӣ назди онҳо биёяд.

³⁹Pedro entonces levantándose, fué con ellos: y llegado que hubo, le llevaron á la sala, donde le rodearon todas las viudas, llorando y mostrando las túnicas y los vestidos que Dorcas hacía cuando estaba con ellas.

³⁹Петрус бархоста, бо онҳо рафт, ва чун расид, ӯро ба он болоҳона бароварданд, ва ҳамаи бевазанон гирьякунон назди ӯ меистоданд ва куртаю ҷомаҳоеро, ки Ғиэол дар зиндагии худ дӯхта буд, ба ӯ нишон медоданд.

⁴⁰Entonces echados fuera todos, Pedro puesto de rodillas, oró; y vuelto al cuerpo, dijo: Tabita, levántate. Y ella abrió los ojos, y viendo á Pedro, incorporóse.

⁴⁰Петрус ҳамаро берун карда, зону зад ва дуо гуфт ва ба ҷасзд рӯй оварда, гуфт: «Эй Тобито! Барҳез!» Вак дарҳол чашмонашро кушод ва Петрусро дида, бинищаст.

⁴¹Y él le dió la mano, y levantóla: entonces llamando á los santos y las viudas, la presentó viva.

⁴¹Аз дасгаш гирифта, ба по хезонд ва муқаддасону бевазанонро даъват намуда, ӯро ба онҳо зинда супурд.

⁴²Esto fué notorio por toda Joppe; y creyeron muchos en el Señor.

⁴²Ин ҳодиса дар тамоми Ёфо овоза шуд, ва бисьёр касон ба Худованд имон оварданд.

⁴³Y aconteció que se quedó muchos días en Joppe en casa de un cierto Simón, curtidor.

⁴³Чандин рӯз ӯ дар Ефо назди Шимъӯн ном даббоғе монд.