¹EN el principio era el Verbo, y el Verbo era con Dios, y el Verbo era Dios.

¹ДАР ибтидо Калом буд, ва Калом бо Худо буд, ва Калом Худо буд.

²Este era en el principio con Dios.

²Он дар ибтидо бо Худо буд.

³Todas las cosas por él fueron hechas; y sin él nada de lo que es hecho, fué hecho.

³Ҳама чиз ба воситаи Ӯ ба вуҷуд омад, ва ҳар он чи вуҷуд ёфт, бе Ӯ вуҷуд наёфт.

⁴En él estaba la vida, y la vida era la luz de los hombres.

⁴Дар Ӯ ҳаёт буд, ва ҳаёт нури одамиён буд.

⁵Y la luz en las tinieblas resplandece; mas las tinieblas no la comprendieron.

⁵Ва нур дар торикй медурахшид, ва торикӣ онро фаро нагирифт.

⁶Fué un hombre enviado de Dios, el cual se llamaba Juan.

⁶Шахсе аз ҷониби Худо фиристода шуда буд, ки Яҳьё ном дошт.

⁷Este vino por testimonio, para que diese testimonio de la luz, para que todos creyesen por él.

⁷Вай барои шоҳидӣ омад, ки бар Нур шаҳодат диҳад, то ки ҳама ба воситаи вай имон оваранд.

⁸No era él la luz, sino para que diese testimonio de la luz.

⁸Вай он Нур набуд, балки омад, ки бар Нур шаҳодат Диҳад. ,

⁹Aquel era la luz verdadera, que alumbra á todo hombre que viene á este mundo.

⁹Он Нури ҳақиқӣ, ки ҳар одамро мунаввар мегардонад, ба ҷаҳон омаданӣ буд.

¹⁰En el mundo estaba, y el mundo fué hecho por él; y el mundo no le conoció.

¹⁰Ӯ дар ҷаҳон буд, ва ҷаҳон ба воситаи Ӯ ба вуҷуд омад, ва ҷаҳон Ӯро нашиноҳт.

¹¹A lo suyo vino, y los suyos no le recibieron.

¹¹Ӯ назди мансубони Худ омад, ва мансубопаш Ӯро қабул накарданд.

¹²Mas á todos los que le recibieron, dióles potestad de ser hechos hijos de Dios, á los que creen en su nombre:

¹²Лекин ба онҳое ки Ӯро қабул карданд ва ба исми Ӯ имон оварданд, кудрат дод, ки фарзандони Худо гарданд,

¹³Los cuales no son engendrados de sangre, ni de voluntad de carne, ni de voluntad de varón, mas de Dios.

¹³Ки на аз хун, на аз хоҳиши ҷисм, на аз хоҳиши марде, балки аз Худо таваллуд ефтаанд.

¹⁴Y aquel Verbo fué hecho carne, y habitó entre nosotros (y vimos su gloria, gloria como del unigénito del Padre), lleno de gracia y de verdad.

¹⁴Ва Калом ҷисм гардид ва дар миёни мо сокин шуд, пур аз файз ва ростӣ; ва мо ҷалоли Ӯро дидем, ки ҷалоли шоистаи Писари ягонаи Падар аст.

¹⁵Juan dió testimonio de él, y clamó diciendo: Este es del que yo decía: El que viene tras mí, es antes de mí: porque es primero que yo.

¹⁵Ва Яҳьё бар Ӯ шаҳодат дод, ва нидо карда, мегуфт: «Ин аст Он ки дар бораи Ӯ гуфтам: "Он ки пас аз ман меояд, пеш аз ман будааст, зеро ки бар ман муқаддам буд"».

¹⁶Porque de su plenitud tomamos todos, y gracia por gracia.

¹⁶Ва аз пуррагии Ӯ ҳамаи мо файз бар файз пайдо кардем;

¹⁷Porque la ley por Moisés fué dada: mas la gracia y la verdad por Jesucristo fué hecha.

¹⁷Зеро ки шариат ба воситаи Мусо ато шуд, аммо файз ва ростӣ ба воситаи Исои Масеҳ омад.

¹⁸A Dios nadie le vió jamás: el unigénito Hijo, que está en el seno del Padre, él le declaró.

¹⁸Худоро ҳаргиз касе надидааст; Писари ягонае ки дар оғӯши Падар аст, Ӯро зоҳир кард.

¹⁹Y éste es el testimonio de Juan, cuando los Judíos enviaron de Jerusalem sacerdotes y Levitas, que le preguntasen: ¿Tú, quién eres?

¹⁹Ва ин аст шаҳодати Яҳьё дар вакте ки яҳудибн аз Ерусалим коҳинон ва левизодагонро фиристоданд, то аз вай пурсанд, ки: «Ту кистӣ?»

²⁰Y confesó, y no negó; mas declaró: No soy yo el Cristo.

²⁰Вай иқрор кард ва инкор накард, балки зътироф намуда, гуфт: «Ман Масеҳ нестам».

²¹Y le preguntaron: ¿Qué pues? ¿Eres tú Elías? Dijo: No soy. ¿Eres tú el profeta? Y respondió: No.

²¹Аз вай пурсиданд: «Пас кистӣ? Оё Ильёс ҳастй?» Гуфт: «Не». «Оё он набӣ ҳастӣ?» Ҷавоб дод: «Не».

²²Dijéronle: ¿Pues quién eres? para que demos respuesta á los que nos enviaron. ¿Qué dices de ti mismo?

²²Он гоҳ ба вай гуфтанд: «Пас кистӣ? То ба он касоне ки моро фиристодаанд, ҷавоб диҳем: дар бораи худ чй мегӯӣ?»

²³Dijo: Yo soy la voz del que clama en el desierto: Enderezad el camino del Señor, como dijo Isaías profeta.

²³Гуфт: «Ман овози нидокунанде дар биёбонам: роҳи Худовандро рост кунед, чунон ки Ишаъёи набӣ гуфтааст».

²⁴Y los que habían sido enviados eran de los Fariseos.

²⁴Он фнристодагон аз фарисиён буданд;

²⁵Y preguntáronle, y dijéronle: ¿Por qué pues bautizas, si tú no eres el Cristo, ni Elías, ni el profeta?

²⁵Ва оиҳо аз вай пурсиданд: «Агар ту на Масеҳ ҳастӣ, на Ильёс ва на он набй, пас барои чӣ таъмид медиҳӣ?»

²⁶Y Juan les respondió, diciendo: Yo bautizo con agua; mas en medio de vosotros ha estado á quien vosotros no conocéis.

²⁶Яҳьё дар ҷавоби онҳо гуфт: «Ман бо об таъмид медпҳам; лекин дар миёни шумо Касе истодааст, ки шумо Ӯро намеппшосед:

²⁷Este es el que ha de venir tras mí, el cual es antes de mí: del cual yo no soy digno de desatar la correa del zapato.

²⁷«Ӯ Он аст, кя пас аз ман меояд, аммо пеш аз ман будааст; ва ман сазовори он нестам» ки даволи пойафзоли Ӯро воз куиам».

²⁸Estas cosas acontecieron en Betábara, de la otra parte del Jordán, donde Juan bautizaba.

²⁸Ин дар Байт-Абора, ки он тарафи Ӯрдун аст, дар ҷое ки Яҳьё таъмид медод, воқеъ шуд.

²⁹El siguiente día ve Juan á Jesús que venía á él, y dice: He aquí el Cordero de Dios, que quita el pecado del mundo.

²⁹Фардои он, Яҳьё Исоро дид, ки ба ҷбниби вай меояд, ва гуфт: «Инак Барраи Худо, ки гуноҳи ҷаҳонро мебардорад;

³⁰Este es del que dije: Tras mí viene un varón, el cual es antes de mí: porque era primero que yo.

³⁰«Ин аст Он ки ман дар бораи Ӯ гуфтам, ки: "Пас аз ман Марде меояд, ки пеш аз ман будааст, зеро ки Ӯ бар ман муқаддам буд";

³¹Y yo no le conocía; más para que fuese manifestado á Israel, por eso vine yo bautizando con agua.

³¹«Ман Ӯро намешиноҳтам; лекин барои он ки Ӯ ба Исроил зоҳир гардад, омадам ва бо об таъмид медодам».

³²Y Juan dió testimonio, diciendo: Vi al Espíritu que descendía del cielo como paloma, y reposó sobre él.

³²Ва Яҳьё шаҳодат дода, гуфт: «Ман Рӯҳро дидам, ки чун кабӯтаре аз осмон нозил шуда, бар Ӯ қарор гирифт;

³³Y yo no le conocía; mas el que me envió á bautizar con agua, aquél me dijo: Sobre quien vieres descender el Espíritu, y que reposa sobre él, éste es el que bautiza con Espíritu Santo.

³³«Маи Ӯро намешиноҳтам; лекин Он ки маро фиристод, то бо об таъмид диҳам, ба мап гуфт: "Бар ҳар кас бубинй, ки Рӯҳ нозил шуда, бар Ӯ қарор гирифт, Ӯ Ҳамон аст, ки бо Рӯҳулқудс таъмид медиҳад".

³⁴Y yo le vi, y he dado testimonio que éste es el Hijo de Dios.

³⁴«Ва ман дида, шаҳодат додам, ки Ӯ Писари Худост».

³⁵El siguiente día otra vez estaba Juan, y dos de sus discípulos.

³⁵Фардои он, боз Яҳьё бо ду шогирди худ истода буд.

³⁶Y mirando á Jesús que andaba por allí, dijo: He aquí el Cordero de Dios.

³⁶Чун дид, ки Исо аз он ҷо мегузарад, гуфт: «Инак Барраи Худо».

³⁷Y oyéronle los dos discípulos hablar, y siguieron á Jesús.

³⁷Он ду шогирд суханони вайро пгунида, аз паи Исо равона шуданд.

³⁸Y volviéndose Jesús, y viéndolos seguir le, díceles: ¿Qué buscáis? Y ellos le dijeron: Rabbí (que declarado quiere decir Maestro) ¿dónde moras?

³⁸Исо ба ақиб нигоҳ карда, дид, ки онҳо меоянд, гуфт: «Чӣ меҳоҳед?» Ба Ӯ гуфтанд: «Раббӣ», яъне: «эй Ӯстод, дар куҷо истиқомат дорй?»

³⁹Díceles: Venid y ved. Vinieron, y vieron donde moraba, y quedáronse con él aquel día: porque era como la hora de las diez.

³⁹Ӯ гуфт: «Биёед ва бубинед». Онҳо омаданд ва диданд, ки дар куҷо истиқомат дорад, ва он рӯз назди Ӯ бимонданд. Тақрибан соати даҳум буд.

⁴⁰Era Andrés, hermano de Simón Pedro, uno de los dos que habían oído de Juan, y le habían seguido.

⁴⁰Яке аз он ду нафар, ки суҳанони Яҳьёро шунида, аз паи Ӯ омада буданд, Андриёс, бародари Шимъӯни Петрус буд.

⁴¹Este halló primero á su hermano Simón, y díjole: Hemos hallado al Mesías (que declarado es, el Cristo).

⁴¹Вай аввал бародари худ Шимъӯнро ёфта, гуфт: «Мо Масеҳро, яъне Христосро ёфтем».

⁴²Y le trajo á Jesús. Y mirándole Jesús, dijo: Tú eres Simón, hijo de Jonás: tú serás llamado Cephas (que quiere decir, Piedra).

⁴²Вайро назди Исо овард. Исо ба вай нигариста, гуфт: «Ту Шимъӯн, писари Юнус ҳастй;акнун номат Кифо ҳоҳад шуд, ки маънояш Петрус аст».

⁴³El siguiente día quiso Jesús ir á Galilea, y halla á Felipe, al cual dijo: Sígueme.

⁴³Фардои ин, Исо ҳост ба Ҷалил равад, ва Филиппусро ёфта, гуфт: «Аз ақиби Ман биё».

⁴⁴Y era Felipe de Bethsaida, la ciudad de Andrés y de Pedro.

⁴⁴Филиппус аз Байт-Сайдо, ҳамшаҳрии Андриёс ва Петрус буд.

⁴⁵Felipe halló á Natanael, y dícele: Hemos hallado á aquel de quien escribió Moisés en la ley, y los profetas: á Jesús, el hijo de José, de Nazaret.

⁴⁵Филиппус Натанъилро ёфта, гуфт: «Мо Он касеро, ки Мусо дар бораи Ӯ дар Таврот навиштааст, ва анбиё зикр кардаанд, ёфтаем, ки Исо, писари Юсуф, аз Носира аст».

⁴⁶Y díjole Natanael: ¿De Nazaret puede haber algo de bueno? Dícele Felipe: Ven y ve.

⁴⁶Вале Натаьъил ба вай гуфт: «Магар мумкин аст, ки аз Носира чизи некӯе пайдо шавад?» Филиппус ба вай гуфт: «Биё ва бубин».

⁴⁷Jesús vió venir á sí á Natanael, y dijo de él: He aquí un verdadero Israelita, en el cual no hay engaño.

⁴⁷Исо чун дид, ки Натанъил сӯи Ӯ меояд, дар бораи вай гуфт: «Инак, исроилии ҳақиқй, ки дар вай макре нест».

⁴⁸Dícele Natanael: ¿De dónde me conoces? Respondió Jesús, y díjole: Antes que Felipe te llamara, cuando estabas debajo de la higuera te vi.

⁴⁸Натанъил ба Ӯ гуфт: «Маро аз куҷо мешиносӣ?» Исо дар ҷавоби вай гуфт: «Пеш аз он ки Филиппус туро даъват кунад» ҳангоме ки дар зери дарахти анҷир будӣ, Ман туро дидам».

⁴⁹Respondió Natanael, y díjole: Rabbí, tú eres el Hijo de Dios; tú eres el Rey de Israel.

⁴⁹Натанъил дар ҷавоби Ӯ гуфт: «Эй Ӯстод! Ту Писари Худой, Ту Подшоҳи Исроил ҳастй».

⁵⁰Respondió Jesús y díjole: ¿Porque te dije, te vi debajo de la higuera, crees? cosas mayores que éstas verás.

⁵⁰Исо дар ҷавоби вай гуфт: «Ту имон овардй, зеро ба ту гуфтам, ки: "Ман туро дар зери дарахти анҷир дидам"; чизҳои бузургтар аз ин хохӣ дид».

⁵¹Y dícele: De cierto, de cierto os digo: De aquí adelante veréis el cielo abierto, y los ángeles de Dios que suben y descienden sobre el Hijo del hombre.

⁵¹Ва ба вай гуфт: «Ба ростй, ба ростӣ ба шумо мегӯям: минбаъд осмонро кушода ва фариштагони Худоро, ки бар Писари Одам сууд ва нузул мекунанд, хоҳед дид».