1Oti toe, me'ongko' -imi Paulus ngkai Atena, hilou hi ngata Korintus.
1その後、パウロはアテネを去ってコリントへ行った。
2Hi Korintus toe, Paulus hirua' hante hadua to Yahudi to rahanga' Akwila. Ngata kaputua-na hi tana' Pontus. Akwila toei hante Priskila tobine-na, lako' rata wo'o-ra-rawo hi Korintus toe, apa' lako' mentoli-ra ngkai tana' Italia. Pentoli-ra ngkai tana' Italia toe, apa' ria hawa' Magau' Klaudius mpopalai hawe'ea to Yahudi ngkai ngata Roma to hi tana' Italia. Jadi', karata-na Paulus hi Korintus, hilou-i mpencuai' -ra hira' Akwila pai' Priskila,
2そこで、アクラというポント生れのユダヤ人と、その妻プリスキラとに出会った。クラウデオ帝が、すべてのユダヤ人をローマから退去させるようにと、命令したため、彼らは近ごろイタリヤから出てきたのである。
3pai' -i mo'oha' dohe-ra. Mobago-ra hangkaa-ngkania, apa' pobago Paulus hibalia hante pobago-ra hira', mpobabehi kemah.
3パウロは彼らのところに行ったが、互に同業であったので、その家に住み込んで、一緒に仕事をした。天幕造りがその職業であった。
4Butu Eo Sabat, Paulus momewai' ngkalolita hante tauna to morumpu hi tomi posampayaa, lompe' to Yahudi lompe' to Yunani. Patuju-na doko' mponotohi nono-ra bona mepangala' -ra hi Pue' Yesus.
4パウロは安息日ごとに会堂で論じては、ユダヤ人やギリシヤ人の説得に努めた。
5Jadi', karata-ra Silas pai' Timotius ngkai propinsi Makedonia, Paulus uma-pi mobago mpobabehi kemah. Napake' hawe'ea tempo-na mpokeni Kareba Lompe' hi to Yahudi, na'uli' -raka Kayesus-na Magau' Topetolo' to najanci Alata'ala.
5シラスとテモテが、マケドニヤから下ってきてからは、パウロは御言を伝えることに専念し、イエスがキリストであることを、ユダヤ人たちに力強くあかしした。
6Tapi' to Yahudi to hi Korintus ntora mporuge' -i. Toe pai' natonta-mi awu to mentaka' hi pohea-na, tanda kanapalahii-ra. Pai' na'uli' -raka: "Ane nahuku' Alata'ala-koi, bela aku' to mpotangku! Koi' moto-koiwo! Ngkai wae lau, kupalahii-mokoi, hilou-ama mpokeni Kareba Lompe' hi tauna to bela-ra to Yahudi!"
6しかし、彼らがこれに反抗してののしり続けたので、パウロは自分の上着を振りはらって、彼らに言った、「あなたがたの血は、あなたがた自身にかえれ。わたしには責任がない。今からわたしは異邦人の方に行く」。
7Oti toe, malai mpu'u-imi hilou hi tomi to hi ncori tomi posampayaa toe. Pue' tomi toe, bela-i to Yahudi, aga to mepue' hi Pue' Ala. Hanga' -na Titius Yustus.
7こう言って、彼はそこを去り、テテオ・ユストという神を敬う人の家に行った。その家は会堂と隣り合っていた。
8Aga hadua pangkeni tomi posampayaa toe to rahanga' Krispus, mepangala' wo'o-i hi Pue' Yesus hante hawe'ea posantina-na. Pai' wori' wo'o to Korintus ntani' -na mpo'epe kareba to nakeni Paulus toe, duu' -na mepangala' wo'o-ramo-rawo hi Pue' Yesus, pai' -ra raniu' jadi' topetuku' -na.
8会堂司クリスポは、その家族一同と共に主を信じた。また多くのコリント人も、パウロの話を聞いて信じ、ぞくぞくとバプテスマを受けた。
9Rala-na hamengi, mopangila-i Paulus. Hi rala pangila-na toe, Pue' mpo'uli' -ki: "Neo' -ko me'eka', pai' neo' nupento'oi mpoparata Lolita-ku.
9すると、ある夜、幻のうちに主がパウロに言われた、「恐れるな。語りつづけよ、黙っているな。
10Apa' wori' mpai' tauna hi ngata toi to jadi' ntodea-ku. Aku' moto to mpodohei-ko. Uma mpai' hema to dungku pale-ra hi iko."
10あなたには、わたしがついている。だれもあなたを襲って、危害を加えるようなことはない。この町には、わたしの民が大ぜいいる」。
11Jadi' ka'omea-na, Paulus mo'oha' hi Korintus hampae ono mula, mpotudui' tauna Lolita Alata'ala.
11パウロは一年六か月の間ここに腰をすえて、神の言を彼らの間に教えつづけた。
12Nto'u Galio jadi' gubernur hi propinsi Akhaya toe, to Yahudi hintuwu' mpo'ewa Paulus. Rakeni-i hilou hi tomi pobotuhia.
12ところが、ガリオがアカヤの総督であった時、ユダヤ人たちは一緒になってパウロを襲い、彼を法廷にひっぱって行って訴えた、
13Rapakilu-i, ra'uli': "Hi'a tohe'i mpotudui' tauna mpopue' Alata'ala hante tudui' to mosisala hante Atura Musa!"
13「この人は、律法にそむいて神を拝むように、人々をそそのかしています」。
14Ko'ia napoka'alai Paulus mololita, na'uli' -mi Galio: "Ee to Yahudi! Ane to nipakilu-ki tetu mpokahangai' petiboki-na hi atura ngata ba gau' to dada'a mpu'u, mosabara moto-a mpe'epei pangadua' -ni.
14パウロが口を開こうとすると、ガリオはユダヤ人たちに言った、「ユダヤ人諸君、何か不法行為とか、悪質の犯罪とかのことなら、わたしは当然、諸君の訴えを取り上げもしようが、
15Tapi' tohe'i-e, pomehonoa' -ni mpokahangai' lolita pai' hanga' hi atura agama-ni moto-koiwo. Wae-pi, koi' moto-koiwo to mpo'urusi tetu-e lau. Aku', oja' -a-kuna!"
15これは諸君の言葉や名称や律法に関する問題なのだから、諸君みずから始末するがよかろう。わたしはそんな事の裁判人にはなりたくない」。
16Oti toe, pai' napopalai-ramo ngkai tomi pobotuhia.
16こう言って、彼らを法廷から追いはらった。
17Hi mali tomi pobotuhia toe, ntodea mpohoko' Sostenes, hadua pangkeni tomi posampayaa, pai' -i raweba'. Aga Galio uma mposaile' babehia-ra toe.
17そこで、みんなの者は、会堂司ソステネを引き捕え、法廷の前で打ちたたいた。ガリオはそれに対して、そ知らぬ顔をしていた。
18Ngkai ree, mahae-i-pidi Paulus tida hi Korintus, pai' lako' mpalakana-i hi ompi' -ompi' hampepangalaa' -na. Patuju-na doko' nculii' hilou hi tana' Siria. Jadi', hilou-imi hi wiwi' tahi' hi ngata Kengkrea. Hi ria-i mpopesongki' wuluwoo' -na, apa' ria janci-na hi Alata'ala pai' wae-mi-hawo ada to Yahudi, ane hudu-damo tempo pojanci-ra kana rasongki' wuluwoo' -ra. Oti toe, mohawi' kapal-imi hilou hi Siria, hidohea hante Priskila pai' Akwila.
18さてパウロは、なお幾日ものあいだ滞在した後、兄弟たちに別れを告げて、シリヤへ向け出帆した。プリスキラとアクラも同行した。パウロは、かねてから、ある誓願を立てていたので、ケンクレヤで頭をそった。
21Hi pomakoa' -ra toe, mehani-ra hi ngata Efesus, pai' Paulus hilou hi tomi posampayaa pai' momewai' ngkalolita hante to Yahudi to morumpu hi ria. Raperapi' -i bona mahae hala' -i dohe-ra, tapi' uma-i dota. Sampale-di hinto'u pe'ongko' -na, na'uli' -raka: "Ane napokono Alata'ala, nculii' moto-a mpai' tumai hi rehe'i." Priskila pai' Akwila, tida-ramo-rana hi Efesus, tapi' Paulus mpokaliliu pomako' -na, mpohawi' kapal hilou hi tana' Siria.
19一行がエペソに着くと、パウロはふたりをそこに残しておき、自分だけ会堂にはいって、ユダヤ人たちと論じた。
22Rata mpu'u-imi hi ngata Kaisarea hi tana' Siria, hilou ncala' -i hi Yerusalem mpotabe topepangala' hi Pue' Yesus to hi ria, pai' lako' hilou-idi hi ngata Antiokhia.
20人々は、パウロにもっと長いあいだ滞在するように願ったが、彼は聞きいれないで、
23Ba hangkuja eo-i hi Antiokhia, pai' me'ongko' wo'o-imi hilou hi tana' Galatia pai' Frigia, bona mporohoi pepangala' -ra topetuku' Pue' Yesus hi ria.
21「神のみこころなら、またあなたがたのところに帰ってこよう」と言って、別れを告げ、エペソから船出した。
24Nto'u Priskila pai' Akwila hi Efesus, rata wo'o hi ria hadua to Yahudi, hanga' -na Apolos. Ngata kaputua-na, Aleksandria. Pante lia-i mololita, pai' na'inca lia ihi' Buku Tomoroli'.
22それから、カイザリヤで上陸してエルサレムに上り、教会にあいさつしてから、アンテオケに下って行った。
25Oti wo'o-imi ratudui' tutura-na Pue' Yesus. Jadi', karata-na hi Efesus, metudui' -i hante nono-na mpu'u, mpotudui' tauna tutura Yesus hante kanoto-noto-na. Aga ko'ia na'incai omea tudui' -na Yesus, lako' peniu' Yohanes Topeniu' -pidi to na'inca.
23そこにしばらくいてから、彼はまた出かけ、ガラテヤおよびフルギヤの地方を歴訪して、すべての弟子たちを力づけた。
26Nto'u toe, natepu'u wo'o-mi mololita hi tomi posampayaa to Yahudi hante uma ria ka'ekaa' -na. Kara'epe-na Priskila pai' Akwila lolita Apolos toe, rapo'ema' -i hilou hi tomi-ra, pai' ranotohi tena-ki patuju-na Alata'ala mpohore manusia' ngkai huku' jeko' -ra hante petolo' -na Pue' Yesus.
24さて、アレキサンデリヤ生れで、聖書に精通し、しかも、雄弁なアポロというユダヤ人が、エペソにきた。
27Oti toe, ria patuju-na Apolos doko' hilou hi propinsi Akhaya. Pai' ompi' -ompi' hampepangalaa' -na hi Efesus mpotulungi-i: rapakatu sura hilou hi hingka topepangala' -ra hi Akhaya bona ratarima lompe' -i Apolos. Jadi', rata mpu'u-imi Apolos hi Akhaya, pai' tudui' -na mpokeni wori' rasi' hi hawe'ea tauna to mepangala' -mi hi Pue' Yesus sabana kabula rala-na Alata'ala.
25この人は主の道に通じており、また、霊に燃えてイエスのことを詳しく語ったり教えたりしていたが、ただヨハネのバプテスマしか知っていなかった。
28Apolos momewai' ngkalolita hante to Yahudi hi mata ntodea, pai' nadagi-ra apa' motede' mpu'u pololita-na. Nabasa-raka ihi' Buku Tomoroli', pai' ngkai lolita Buku Tomoroli' toe napakanoa' Kayesus-na Magau' Topetolo' to najanci Alata'ala.
26彼は会堂で大胆に語り始めた。それをプリスキラとアクラとが聞いて、彼を招きいれ、さらに詳しく神の道を解き聞かせた。
27それから、アポロがアカヤに渡りたいと思っていたので、兄弟たちは彼を励まし、先方の弟子たちに、彼をよく迎えるようにと、手紙を書き送った。彼は到着して、すでにめぐみによって信者になっていた人たちに、大いに力になった。彼はイエスがキリストであることを、聖書に基いて示し、公然と、ユダヤ人たちを激しい語調で論破したからである。
28彼はイエスがキリストであることを、聖書に基いて示し、公然と、ユダヤ人たちを激しい語調で論破したからである。