¹Now in the assembly that was at Antioch there were some prophets and teachers: Barnabas, Simeon who was called Niger, Lucius of Cyrene, Manaen the foster brother of Herod the tetrarch, and Saul.

¹Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Lucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.

²As they served the Lord and fasted, the Holy Spirit said, “Separate Barnabas and Saul for me, for the work to which I have called them.”

²Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: “Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau”.

³Then, when they had fasted and prayed and laid their hands on them, they sent them away.

³Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

⁴So, being sent out by the Holy Spirit, they went down to Seleucia. From there they sailed to Cyprus.

⁴Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.

⁵When they were at Salamis, they proclaimed the word of God in the Jewish synagogues. They had also John as their attendant.

⁵Atvykę į Salaminą, jie pamokslavo Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.

⁶When they had gone through the island to Paphos, they found a certain sorcerer, a false prophet, a Jew, whose name was Bar Jesus,

⁶Perėję visą salą iki Pafo, jie susitiko vieną magą, netikrą pranašą žydą, vardu Barjėzų,

⁷who was with the proconsul, Sergius Paulus, a man of understanding. This man summoned Barnabas and Saul, and sought to hear the word of God.

⁷kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.

⁸But Elymas the sorcerer (for so is his name by interpretation) withstood them, seeking to turn aside the proconsul from the faith.

⁸Bet Elimas­magas (toks šito žodžio vertimas)­jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.

⁹But Saul, who is also called Paul, filled with the Holy Spirit, fastened his eyes on him,

⁹Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, Šventosios Dvasios kupinas, įdėmiai pažvelgė į jį

¹⁰and said, “Full of all deceit and all cunning, you son of the devil, you enemy of all righteousness, will you not cease to pervert the right ways of the Lord?

¹⁰ir tarė: “Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?

¹¹Now, behold, the hand of the Lord is on you, and you will be blind, not seeing the sun for a season!” Immediately a mist and darkness fell on him. He went around seeking someone to lead him by the hand.

¹¹Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės”. Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.

¹²Then the proconsul, when he saw what was done, believed, being astonished at the teaching of the Lord.

¹²Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.

¹³Now Paul and his company set sail from Paphos, and came to Perga in Pamphylia. John departed from them and returned to Jerusalem.

¹³Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę, Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.

¹⁴But they, passing on from Perga, came to Antioch of Pisidia. They went into the synagogue on the Sabbath day, and sat down.

¹⁴O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Sabato dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo.

¹⁵After the reading of the law and the prophets, the rulers of the synagogue sent to them, saying, “Brothers, if you have any word of exhortation for the people, speak.”

¹⁵Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!”

¹⁶Paul stood up, and beckoning with his hand said, “Men of Israel, and you who fear God, listen.

¹⁶Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: “Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite!

¹⁷The God of this people TR, NU add “Israel” chose our fathers, and exalted the people when they stayed as aliens in the land of Egypt, and with an uplifted arm, he led them out of it.

¹⁷Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto.

¹⁸For a period of about forty years he put up with them in the wilderness.

¹⁸Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje,

¹⁹When he had destroyed seven nations in the land of Canaan, he gave them their land for an inheritance, for about four hundred fifty years.

¹⁹paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę.

²⁰After these things he gave them judges until Samuel the prophet.

²⁰Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio.

²¹Afterward they asked for a king, and God gave to them Saul the son of Kish, a man of the tribe of Benjamin, for forty years.

²¹Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų.

²²When he had removed him, he raised up David to be their king, to whom he also testified, ‘I have found David the son of Jesse, a man after my heart, who will do all my will.’

²²Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: ‘Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus’.

²³From this man’s seed, God has brought salvation TR, NU read “a Savior, Jesus” instead of “salvation” to Israel according to his promise,

²³Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas iškėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų.

²⁴before his coming, when John had first preached the baptism of repentance to Israel. TR, NU read “to all the people of Israel” instead of “to Israel”

²⁴Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai.

²⁵As John was fulfilling his course, he said, ‘What do you suppose that I am? I am not he. But behold, one comes after me the sandals of whose feet I am not worthy to untie.’

²⁵Baigdamas gyvenimo kelią, Jonas pasakė: ‘Kuo jūs mane laikote? Aš nesu Jis. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo’.

²⁶Brothers, children of the stock of Abraham, and those among you who fear God, the word of this salvation is sent out to you.

²⁶Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis.

²⁷For those who dwell in Jerusalem, and their rulers, because they didn’t know him, nor the voices of the prophets which are read every Sabbath, fulfilled them by condemning him.

²⁷Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną sabatą.

²⁸Though they found no cause for death, they still asked Pilate to have him killed.

²⁸Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas.

²⁹When they had fulfilled all things that were written about him, they took him down from the tree, and laid him in a tomb.

²⁹Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą.

³⁰But God raised him from the dead,

³⁰Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių.

³¹and he was seen for many days by those who came up with him from Galilee to Jerusalem, who are his witnesses to the people.

³¹Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.

³²We bring you good news of the promise made to the fathers,

³²Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadą

³³that God has fulfilled the same to us, their children, in that he raised up Jesus. As it is also written in the second psalm, ‘You are my Son. Today I have become your father.’ Psalm 2:7

³³Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!’

³⁴“Concerning that he raised him up from the dead, now no more to return to corruption, he has spoken thus: ‘I will give you the holy and sure blessings of David.’ Isaiah 55:3

³⁴O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: ‘Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui’.

³⁵Therefore he says also in another psalm, ‘You will not allow your Holy One to see decay.’ Psalm 16:10

³⁵Todėl ir kitoje vietoje sakoma: ‘Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo’.

³⁶For David, after he had in his own generation served the counsel of God, fell asleep, and was laid with his fathers, and saw decay.

³⁶Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.

³⁷But he whom God raised up saw no decay.

³⁷O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.

³⁸Be it known to you therefore, brothers The word for “brothers” here and where the context allows may also be correctly translated “brothers and sisters” or “siblings.” , that through this man is proclaimed to you remission of sins,

³⁸Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas.

³⁹and by him everyone who believes is justified from all things, from which you could not be justified by the law of Moses.

³⁹Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas Juo nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.

⁴⁰Beware therefore, lest that come on you which is spoken in the prophets:

⁴⁰Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose:

⁴¹‘Behold, you scoffers, and wonder, and perish; for I work a work in your days, a work which you will in no way believe, if one declares it to you.’” Habakkuk 1:5

⁴¹‘Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos’ ”.

⁴²So when the Jews went out of the synagogue, the Gentiles begged that these words might be preached to them the next Sabbath.

⁴²Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą sabatą būtų kalbama apie tuos dalykus.

⁴³Now when the synagogue broke up, many of the Jews and of the devout proselytes followed Paul and Barnabas; who, speaking to them, urged them to continue in the grace of God.

⁴³Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje.

⁴⁴The next Sabbath almost the whole city was gathered together to hear the word of God.

⁴⁴Kitą sabatą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio.

⁴⁵But when the Jews saw the multitudes, they were filled with jealousy, and contradicted the things which were spoken by Paul, and blasphemed.

⁴⁵Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.

⁴⁶Paul and Barnabas spoke out boldly, and said, “It was necessary that God’s word should be spoken to you first. Since indeed you thrust it from you, and judge yourselves unworthy of eternal life, behold, we turn to the Gentiles.

⁴⁶Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: “Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis.

⁴⁷For so has the Lord commanded us, saying, ‘I have set you as a light for the Gentiles, that you should bring salvation to the uttermost parts of the earth.’” Isaiah 49:6

⁴⁷Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’ ”.

⁴⁸As the Gentiles heard this, they were glad, and glorified the word of God. As many as were appointed to eternal life believed.

⁴⁸Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui.

⁴⁹The Lord’s word was spread abroad throughout all the region.

⁴⁹Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą.

⁵⁰But the Jews stirred up the devout and prominent women and the chief men of the city, and stirred up a persecution against Paul and Barnabas, and threw them out of their borders.

⁵⁰Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus ir Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.

⁵¹But they shook off the dust of their feet against them, and came to Iconium.

⁵¹O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.

⁵²The disciples were filled with joy with the Holy Spirit.

⁵²Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.