¹It happened in Iconium that they entered together into the synagogue of the Jews, and so spoke that a great multitude both of Jews and of Greeks believed.

¹Taip pat atsitiko ir Ikonijuje: jie nuėjo į žydų sinagogą ir kalbėjo taip, kad įtikėjo didelė minia žydų ir graikų.

²But the disbelieving or, disobedient Jews stirred up and embittered the souls of the Gentiles against the brothers.

²Bet tikėjimui nepaklusę žydai sukurstė pagonis prieš brolius.

³Therefore they stayed there a long time, speaking boldly in the Lord, who testified to the word of his grace, granting signs and wonders to be done by their hands.

³Tačiau jie ten išbuvo daug laiko ir drąsiai kalbėjo Viešpatyje, kuris liudijo savo malonės žodžius ir per jų rankas darė ženklus ir stebuklus.

⁴But the multitude of the city was divided. Part sided with the Jews, and part with the apostles.

⁴Miesto gyventojai suskilo: vieni buvo už žydus, kiti už apaštalus.

⁵When some of both the Gentiles and the Jews, with their rulers, made a violent attempt to mistreat and stone them,

⁵Kai pagonys ir žydai su savo vyresnybe susiruošė juos išniekinti ir užmėtyti akmenimis,

⁶they became aware of it, and fled to the cities of Lycaonia, Lystra, Derbe, and the surrounding region.

⁶jie sužinoję pabėgo į Likaonijos miestus Listrą ir Derbę bei jų apylinkes.

⁷There they preached the Good News.

⁷Ten jie skelbė Evangeliją.

⁸At Lystra a certain man sat, impotent in his feet, a cripple from his mother’s womb, who never had walked.

⁸Listroje gyveno vienas vyras nesveikomis kojomis. Jis buvo luošas nuo pat gimimo, niekada nė žingsnio nežengęs.

⁹He was listening to Paul speaking, who, fastening eyes on him, and seeing that he had faith to be made whole,

⁹Jis klausėsi Pauliaus kalbant, o šis įdėmiai pažvelgė į jį ir, pamatęs jį turint tikėjimą, kad būtų pagydytas,

¹⁰said with a loud voice, “Stand upright on your feet!” He leaped up and walked.

¹⁰garsiu balsu pasakė: “Atsistok tiesiai ant savo kojų!” Tas pašoko ir ėmė vaikščioti.

¹¹When the multitude saw what Paul had done, they lifted up their voice, saying in the language of Lycaonia, “The gods have come down to us in the likeness of men!”

¹¹Minia, pamačiusi, ką Paulius padarė, pradėjo garsiai likaoniškai šaukti: “Dievai, pasivertę žmonėmis, nužengė pas mus!”

¹²They called Barnabas “Jupiter,” and Paul “Mercury,” because he was the chief speaker.

¹²Barnabą jie vadino Dzeusu, o Paulių­Hermiu, nes jis vadovavo kalbai.

¹³The priest of Jupiter, whose temple was in front of their city, brought oxen and garlands to the gates, and would have made a sacrifice along with the multitudes.

¹³Priešais jų miestą esančios Dzeuso šventyklos kunigas atvarė prie vartų jaučių su vainikais ir norėjo kartu su minia juos paaukoti.

¹⁴But when the apostles, Barnabas and Paul, heard of it, they tore their clothes, and sprang into the multitude, crying out,

¹⁴Sužinoję apaštalai Barnabas ir Paulius perplėšė savo drabužius ir puolė į minią,

¹⁵“Men, why are you doing these things? We also are men of like passions with you, and bring you good news, that you should turn from these vain things to the living God, who made the sky and the earth and the sea, and all that is in them;

¹⁵šaukdami: “Vyrai, ką darote?! Juk mes tokie patys žmonės kaip ir jūs. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, ‘kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’.

¹⁶who in the generations gone by allowed all the nations to walk in their own ways.

¹⁶Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais.

¹⁷Yet he didn’t leave himself without witness, in that he did good and gave you TR reads “us” instead of “you” rains from the sky and fruitful seasons, filling our hearts with food and gladness.”

¹⁷Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo”.

¹⁸Even saying these things, they hardly stopped the multitudes from making a sacrifice to them.

¹⁸Tai dėstydami, jiedu šiaip ne taip sulaikė minią, kad jiems neaukotų.

¹⁹But some Jews from Antioch and Iconium came there, and having persuaded the multitudes, they stoned Paul, and dragged him out of the city, supposing that he was dead.

¹⁹Bet iš Antiochijos ir Ikonijaus atvyko žydai ir, perkalbėję žmones, užmėtė Paulių akmenimis ir išvilko už miesto, palaikę jį mirusiu.

²⁰But as the disciples stood around him, he rose up, and entered into the city. On the next day he went out with Barnabas to Derbe.

²⁰Susirinkus aplink jį mokiniams, jis atsikėlė ir parėjo į miestą. O rytojaus dieną kartu su Barnabu iškeliavo į Derbę.

²¹When they had preached the Good News to that city, and had made many disciples, they returned to Lystra, Iconium, and Antioch,

²¹Šitame mieste jie skelbė Evangeliją ir išmokė daugelį. Paskui grįžo atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją.

²²confirming the souls of the disciples, exhorting them to continue in the faith, and that through many afflictions we must enter into the Kingdom of God.

²²Ten jie stiprino mokinių sielas, ragino juos pasilikti tikėjime ir sakė: “Per daugelį išmėginimų mes turime įeiti į Dievo karalystę”.

²³When they had appointed elders for them in every assembly, and had prayed with fasting, they commended them to the Lord, on whom they had believed.

²³Kiekvienoje bažnyčioje su malda ir pasninku, uždėdami rankas, jie paskyrė jiems vyresniuosius ir pavedė juos Viešpačiui, kurį šie buvo įtikėję.

²⁴They passed through Pisidia, and came to Pamphylia.

²⁴Apkeliavę Pisidiją, jie atvyko į Pamfiliją.

²⁵When they had spoken the word in Perga, they went down to Attalia.

²⁵Paskelbę žodį Pergėje, leidosi žemyn į Ataliją.

²⁶From there they sailed to Antioch, from where they had been committed to the grace of God for the work which they had fulfilled.

²⁶Iš ten išplaukė į Antiochiją, kur buvo pavesti Dievo malonei, kad nuveiktų darbą, kurį dabar pabaigė.

²⁷When they had arrived, and had gathered the assembly together, they reported all the things that God had done with them, and that he had opened a door of faith to the nations.

²⁷Sugrįžę jie sušaukė bažnyčią ir papasakojo, kokius darbus nuveikęs Dievas per juos ir kaip atvėręs pagonims tikėjimo vartus.

²⁸They stayed there with the disciples for a long time.

²⁸Ir jie išbuvo su mokiniais netrumpą laiką.