¹Some men came down from Judea and taught the brothers, “Unless you are circumcised after the custom of Moses, you can’t be saved.”

¹Kai kurie, atvykę iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: “Jei nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti”.

²Therefore when Paul and Barnabas had no small discord and discussion with them, they appointed Paul and Barnabas, and some others of them, to go up to Jerusalem to the apostles and elders about this question.

²Kilo nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę pas apaštalus ir vyresniuosius.

³They, being sent on their way by the assembly, passed through both Phoenicia and Samaria, declaring the conversion of the Gentiles. They caused great joy to all the brothers. The word for “brothers” here and where the context allows may also be correctly translated “brothers and sisters” or “siblings.”

³Bažnyčios aprūpinti, jie iškeliavo per Finikiją ir Samariją, pasakodami apie pagonių atsivertimą, ir tuo padarė didelį džiaugsmą visiems broliams.

⁴When they had come to Jerusalem, they were received by the assembly and the apostles and the elders, and they reported all things that God had done with them.

⁴Atvykę į Jeruzalę, jie buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė.

⁵But some of the sect of the Pharisees who believed rose up, saying, “It is necessary to circumcise them, and to command them to keep the law of Moses.”

⁵Tuomet pakilo kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: “Juos reikia apipjaustyti ir įsakyti, kad laikytųsi Mozės Įstatymo”.

⁶The apostles and the elders were gathered together to see about this matter.

⁶Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti.

⁷When there had been much discussion, Peter rose up and said to them, “Brothers, you know that a good while ago God made a choice among you, that by my mouth the nations should hear the word of the Good News, and believe.

⁷Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: “Vyrai broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų.

⁸God, who knows the heart, testified about them, giving them the Holy Spirit, just like he did to us.

⁸Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.

⁹He made no distinction between us and them, cleansing their hearts by faith.

⁹Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu nuskaistindamas jų širdis.

¹⁰Now therefore why do you tempt God, that you should put a yoke on the neck of the disciples which neither our fathers nor we were able to bear?

¹⁰Tad kodėl gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys negalėjome panešti?

¹¹But we believe that we are saved through the grace of the Lord Jesus, TR adds “Christ” just as they are.”

¹¹Juk mes tikime, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus malone būsime išgelbėti kaip ir jie”.

¹²All the multitude kept silence, and they listened to Barnabas and Paul reporting what signs and wonders God had done among the nations through them.

¹²Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimo, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių.

¹³After they were silent, James answered, “Brothers, listen to me.

¹³Kai jie nutilo, atsiliepė Jokūbas ir tarė: “Vyrai broliai, paklausykite manęs!

¹⁴Simeon has reported how God first visited the nations, to take out of them a people for his name.

¹⁴Simonas papasakojo, kaip Dievas pirmą kartą aplankė pagonis, kad išsirinktų iš jų savo vardui žmones.

¹⁵This agrees with the words of the prophets. As it is written,

¹⁵Čia dera pranašų žodžiai, kaip parašyta:

¹⁶‘After these things I will return. I will again build the tabernacle of David, which has fallen. I will again build its ruins. I will set it up,

¹⁶‘Paskui sugrįšiu ir vėl atstatysiu sugriuvusią Dovydo palapinę. Aš prikelsiu ją iš griuvėsių ir vėl ją išskleisiu,

¹⁷That the rest of men may seek after the Lord; All the Gentiles who are called by my name, Says the Lord, who does all these things. Amos 9:11-12

¹⁷kad ieškotų Viešpaties ir visi kiti žmonės, visi pagonys, kuriems skelbiamas mano vardas,­sako Viešpats, visa tai darantis’.

¹⁸Nuo amžių Dievui žinomi visi Jo darbai.

¹⁹“Therefore my judgment is that we don’t trouble those from among the Gentiles who turn to God,

¹⁹Todėl aš manau, kad į Dievą atsivertusių pagonių nereikia apsunkinti,

²⁰but that we write to them that they abstain from the pollution of idols, from sexual immorality, from what is strangled, and from blood.

²⁰o tik jiems parašyti, jog susilaikytų nuo susiteršimo stabais, nuo ištvirkavimo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir kraujo.

²¹For Moses from generations of old has in every city those who preach him, being read in the synagogues every Sabbath.”

²¹Juk Mozė kiekviename mieste nuo senų laikų turi savo skelbėjų ir kas sabatą yra skaitomas sinagogose”.

²²Then it seemed good to the apostles and the elders, with the whole assembly, to choose men out of their company, and send them to Antioch with Paul and Barnabas: Judas called Barsabbas, and Silas, chief men among the brothers. The word for “brothers” here and where the context allows may also be correctly translated “brothers and sisters” or “siblings.”

²²Tada apaštalai ir vyresnieji kartu su visa bažnyčia nutarė pasiųsti į Antiochiją iš savųjų išrinktus vyrus kartu su Pauliumi ir Barnabu: Judą, vadinamą Barsabu, ir Silą, kurie buvo vadovaujantys tarp brolių.

²³They wrote these things by their hand: “The apostles, the elders, and the brothers, to the brothers who are of the Gentiles in Antioch, Syria, and Cilicia: greetings.

²³Jiems įteikė tokį raštą: “Apaštalai, vyresnieji ir broliai siunčia sveikinimą broliams, kilusiems iš pagonių Antiochijoje, Sirijoje bei Kilikijoje.

²⁴Because we have heard that some who went out from us have troubled you with words, unsettling your souls, saying, ‘You must be circumcised and keep the law,’ to whom we gave no commandment;

²⁴Sužinoję, kad kai kurie iš mūsų nuvykę savo kalbomis sukėlė jums nerimo ir sujaukė jūsų sielas, liepdami apsipjaustyti ir laikytis Įstatymo,

²⁵it seemed good to us, having come to one accord, to choose out men and send them to you with our beloved Barnabas and Paul,

²⁵mes susirinkę vieningai nusprendėme pasiųsti pas jus išrinktus vyrus su mūsų mylimaisiais Barnabu ir Pauliumi,

²⁶men who have risked their lives for the name of our Lord Jesus Christ.

²⁶kurie už mūsų Viešpatį Jėzų Kristų yra guldę savo galvas.

²⁷We have sent therefore Judas and Silas, who themselves will also tell you the same things by word of mouth.

²⁷Taigi siunčiame su jais Judą ir Silą, kurie jums tą patį praneš žodžiu.

²⁸For it seemed good to the Holy Spirit, and to us, to lay no greater burden on you than these necessary things:

²⁸Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina:

²⁹that you abstain from things sacrificed to idols, from blood, from things strangled, and from sexual immorality, from which if you keep yourselves, it will be well with you. Farewell.”

²⁹susilaikyti nuo aukų stabams, kraujo, pasmaugtų gyvulių mėsos ir ištvirkavimo. Jūs gerai elgsitės, saugodamiesi šitų dalykų. Likite sveiki!”

³⁰So, when they were sent off, they came to Antioch. Having gathered the multitude together, they delivered the letter.

³⁰Išsiųstieji, atvykę į Antiochiją, sukvietė bendruomenę ir įteikė laišką.

³¹When they had read it, they rejoiced over the encouragement.

³¹Skaitydami šie džiaugėsi paguoda.

³²Judas and Silas, also being prophets themselves, encouraged the brothers with many words, and strengthened them.

³²Judas ir Silas, būdami pranašai, gausiais žodžiais skatino ir stiprino brolius.

³³After they had spent some time there, they were sent back with greetings from the brothers to the apostles.

³³Pabuvę ten kurį laiką, jie buvo brolių išleisti ramybėje pas apaštalus.

³⁴ Some manuscripts add: But it seemed good to Silas to stay there.

³⁴Bet Silas nusprendė ten pasilikti.

³⁵But Paul and Barnabas stayed in Antioch, teaching and preaching the word of the Lord, with many others also.

³⁵Paulius su Barnabu taip pat pasiliko Antiochijoje, kartu su daugeliu kitų mokydami ir pamokslaudami Viešpaties žodį.

³⁶After some days Paul said to Barnabas, “Let’s return now and visit our brothers in every city in which we proclaimed the word of the Lord, to see how they are doing.”

³⁶Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: “Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur skelbėme Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi”.

³⁷Barnabas planned to take John, who was called Mark, with them also.

³⁷Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi,

³⁸But Paul didn’t think that it was a good idea to take with them someone who had withdrawn from them in Pamphylia, and didn’t go with them to do the work.

³⁸bet Paulius manė būsiant geriau neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais.

³⁹Then the contention grew so sharp that they separated from each other. Barnabas took Mark with him, and sailed away to Cyprus,

³⁹Kilo toks smarkus ginčas, kad jie vienas nuo kito atsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą,

⁴⁰but Paul chose Silas, and went out, being commended by the brothers to the grace of God.

⁴⁰o Paulius, pasirinkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei.

⁴¹He went through Syria and Cilicia, strengthening the assemblies.

⁴¹Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bažnyčias.