¹Now when they had passed through Amphipolis and Apollonia, they came to Thessalonica, where there was a Jewish synagogue.

¹Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.

²Paul, as was his custom, went in to them, and for three Sabbath days reasoned with them from the Scriptures,

²Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris sabatus aiškinosi su jais Raštus,

³explaining and demonstrating that the Christ had to suffer and rise again from the dead, and saying, “This Jesus, whom I proclaim to you, is the Christ.”

³dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: “Kristus­tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu”.

⁴Some of them were persuaded, and joined Paul and Silas, of the devout Greeks a great multitude, and not a few of the chief women.

⁴Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemaža aukštos kilmės moterų.

⁵But the unpersuaded Jews took along TR reads “And the Jews who were unpersuaded, becoming envious and taking along” instead of “But the unpersuaded Jews took along” some wicked men from the marketplace, and gathering a crowd, set the city in an uproar. Assaulting the house of Jason, they sought to bring them out to the people.

⁵Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus ir Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.

⁶When they didn’t find them, they dragged Jason and certain brothers The word for “brothers” here and where the context allows may be also correctly translated “brothers and sisters” or “siblings.” before the rulers of the city, crying, “These who have turned the world upside down have come here also,

⁶Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: “Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,

⁷whom Jason has received. These all act contrary to the decrees of Caesar, saying that there is another king, Jesus!”

⁷o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus”.

⁸The multitude and the rulers of the city were troubled when they heard these things.

⁸Taip jie sukėlė nerimo jų klausiusiai miniai ir miesto vadovams.

⁹When they had taken security from Jason and the rest, they let them go.

⁹Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.

¹⁰The brothers immediately sent Paul and Silas away by night to Beroea. When they arrived, they went into the Jewish synagogue.

¹⁰Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.

¹¹Now these were more noble than those in Thessalonica, in that they received the word with all readiness of the mind, examining the Scriptures daily to see whether these things were so.

¹¹Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.

¹²Many of them therefore believed; also of the prominent Greek women, and not a few men.

¹²Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.

¹³But when the Jews of Thessalonica had knowledge that the word of God was proclaimed by Paul at Beroea also, they came there likewise, agitating the multitudes.

¹³Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti ir kurstyti žmonių.

¹⁴Then the brothers immediately sent out Paul to go as far as to the sea, and Silas and Timothy still stayed there.

¹⁴Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.

¹⁵But those who escorted Paul brought him as far as Athens. Receiving a commandment to Silas and Timothy that they should come to him very quickly, they departed.

¹⁵Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.

¹⁶Now while Paul waited for them at Athens, his spirit was provoked within him as he saw the city full of idols.

¹⁶Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.

¹⁷So he reasoned in the synagogue with the Jews and the devout persons, and in the marketplace every day with those who met him.

¹⁷Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, o aikštėje kasdien su tais, kurie ten būdavo.

¹⁸Some of the Epicurean and Stoic philosophers also TR omits “also” were conversing with him. Some said, “What does this babbler want to say?” Others said, “He seems to be advocating foreign deities,” because he preached Jesus and the resurrection.

¹⁸Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: “Ką šis plepys nori pasakyti?” O kiti: “Atrodo, kad jis svetimų demonų skelbėjas”. Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.

¹⁹They took hold of him, and brought him to the Areopagus, saying, “May we know what this new teaching is, which is spoken by you?

¹⁹Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: “Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?

²⁰For you bring certain strange things to our ears. We want to know therefore what these things mean.”

²⁰Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų”.

²¹Now all the Athenians and the strangers living there spent their time in nothing else, but either to tell or to hear some new thing.

²¹Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.

²²Paul stood in the middle of the Areopagus, and said, “You men of Athens, I perceive that you are very religious in all things.

²²Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: “Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.

²³For as I passed along, and observed the objects of your worship, I found also an altar with this inscription: ‘TO AN UNKNOWN GOD.’ What therefore you worship in ignorance, this I announce to you.

²³Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: ‘Nežinomam dievui’. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.

²⁴The God who made the world and all things in it, he, being Lord of heaven and earth, doesn’t dwell in temples made with hands,

²⁴Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose

²⁵neither is he served by men’s hands, as though he needed anything, seeing he himself gives to all life and breath, and all things.

²⁵ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.

²⁶He made from one blood every nation of men to dwell on all the surface of the earth, having determined appointed seasons, and the boundaries of their dwellings,

²⁶Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,

²⁷that they should seek the Lord, if perhaps they might reach out for him and find him, though he is not far from each one of us.

²⁷kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tartum apgraibomis Jį atrastų, nors Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.

²⁸‘For in him we live, and move, and have our being.’ As some of your own poets have said, ‘For we are also his offspring.’

²⁸Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame kilę iš Jo’.

²⁹Being then the offspring of God, we ought not to think that the Divine Nature is like gold, or silver, or stone, engraved by art and design of man.

²⁹Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą žmogaus sumanymų ir sugebėjimų dėka.

³⁰The times of ignorance therefore God overlooked. But now he commands that all people everywhere should repent,

³⁰Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,

³¹because he has appointed a day in which he will judge the world in righteousness by the man whom he has ordained; of which he has given assurance to all men, in that he has raised him from the dead.”

³¹nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per žmogų, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių”.

³²Now when they heard of the resurrection of the dead, some mocked; but others said, “We want to hear you again concerning this.”

³²Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: “Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą”.

³³Thus Paul went out from among them.

³³Šitaip Paulius paliko jų būrį.

³⁴But certain men joined with him, and believed, among whom also was Dionysius the Areopagite, and a woman named Damaris, and others with them.

³⁴Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizas, Areopago narys, viena moteris, vardu Damaridė, ir jų draugai.