1When Rachel saw that she bore Jacob no children, Rachel envied her sister. She said to Jacob, “Give me children, or else I will die.”
1Rachelė matydama, kad ji nevaisinga, pavydėjo savo seseriai Lėjai ir tarė Jokūbui: “Duok man vaikų, kitaip aš mirsiu!”
2Jacob’s anger was kindled against Rachel, and he said, “Am I in God’s place, who has withheld from you the fruit of the womb?”
2Jokūbas, supykęs ant Rachelės, tarė: “Ar aš Dievas, kuris tau vaikų neduoda?”
3She said, “Behold, my maid Bilhah. Go in to her, that she may bear on my knees, and I also may obtain children by her.”
3Tada ji tarė: “Štai mano tarnaitė Bilha. Įeik pas ją, kad ji pagimdytų ant mano kelių ir aš galėčiau turėti vaikų iš jos”.
4She gave him Bilhah her handmaid as wife, and Jacob went in to her.
4Ji davė jam už žmoną savo tarnaitę Bilhą, ir Jokūbas įėjo pas ją.
5Bilhah conceived, and bore Jacob a son.
5Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui sūnų.
6Rachel said, “God has judged me, and has also heard my voice, and has given me a son.” Therefore called she his name Dan.
6Tada Rachelė tarė: “Dievas teisingai nusprendė dėl manęs, išklausydamas mano balsą ir davė man sūnų”. Todėl ji pavadino jį Danu.
7Bilhah, Rachel’s handmaid, conceived again, and bore Jacob a second son.
7Rachelės tarnaitė Bilha pastojo ir pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
8Rachel said, “With mighty wrestlings have I wrestled with my sister, and have prevailed.” She named him Naphtali.
8Tada Rachelė tarė: “Didžiose grumtynėse grūmiausi su savo seserimi ir nugalėjau”. Ir ji pavadino jį Neftaliu.
9When Leah saw that she had finished bearing, she took Zilpah, her handmaid, and gave her to Jacob as a wife.
9Lėja matydama, kad nebegali daugiau gimdyti, davė Jokūbui savo tarnaitę Zilpą už žmoną.
10Zilpah, Leah’s handmaid, bore Jacob a son.
10Zilpa, Lijos tarnaitė, pagimdė Jokūbui sūnų.
11Leah said, “How fortunate!” She named him Gad.
11Tada Lėja tarė: “Laimingai!” Ir ji pavadino jį Gadu.
12Zilpah, Leah’s handmaid, bore Jacob a second son.
12Vėliau Zilpa pagimdė Jokūbui antrą sūnų.
13Leah said, “Happy am I, for the daughters will call me happy.” She named him Asher.
13Tada Lėja tarė: “Aš laimingoji! Nes moterys vadins mane palaiminta”. Ir ji pavadino jį Ašeru.
14Reuben went in the days of wheat harvest, and found mandrakes in the field, and brought them to his mother, Leah. Then Rachel said to Leah, “Please give me some of your son’s mandrakes.”
14Kviečių pjūties metu Rubenas išėjęs rado mandragorų ir juos parnešė savo motinai Lėjai. Tada Rachelė tarė Lėjai: “Duok man savo sūnaus mandragorų”.
15She said to her, “Is it a small matter that you have taken away my husband? Would you take away my son’s mandrakes, also?” Rachel said, “Therefore he will lie with you tonight for your son’s mandrakes.”
15Bet ji atsakė: “Ar negana tau, kad turi mano vyrą, ar nori atimti ir mano sūnaus mandragorus?” Rachelė tarė: “Tegul jis šią naktį praleidžia su tavimi už tavo sūnaus mandragorus!”
16Jacob came from the field in the evening, and Leah went out to meet him, and said, “You must come in to me; for I have surely hired you with my son’s mandrakes.” He lay with her that night.
16Jokūbui pareinant vakare iš lauko, Lėja išėjo jo pasitikti ir tarė: “Tu eisi pas mane, nes aš tave pasamdžiau už mano sūnaus mandragorus”. Taip jis praleido su ja tą naktį.
17God listened to Leah, and she conceived, and bore Jacob a fifth son.
17Dievas išklausė Lėją; ji pagimdė Jokūbui penktąjį sūnų.
18Leah said, “God has given me my hire, because I gave my handmaid to my husband.” She named him Issachar.
18Tada Lėja tarė: “Dievas man atlygino, nes aš daviau savo tarnaitę savo vyrui”. Ji pavadino jį Isacharu.
19Leah conceived again, and bore a sixth son to Jacob.
19Lėja vėl pastojo ir pagimdė Jokūbui šeštąjį sūnų.
20Leah said, “God has endowed me with a good dowry. Now my husband will live with me, because I have borne him six sons.” She named him Zebulun.
20Tada Lėja tarė: “Dievas apdovanojo mane gera dovana; dabar mano vyras gyvens su manimi, nes aš jam pagimdžiau šešis sūnus”. Ir ji praminė jį Zabulonu.
21Afterwards, she bore a daughter, and named her Dinah.
21Po to ji pagimdė dukterį ir ją pavadino Dina.
22God remembered Rachel, and God listened to her, and opened her womb.
22Dievas atsiminė Rachelę, išklausė ją ir padarė vaisingą.
23She conceived, bore a son, and said, “God has taken away my reproach.”
23Ji pagimdė sūnų ir tarė: “Dievas pašalino mano gėdą”.
24She named him Joseph, Joseph means “may he add.” saying, “May Yahweh add another son to me.”
24Ji pavadino jį Juozapu, sakydama: “Viešpats duos man dar kitą sūnų!”
25It happened, when Rachel had borne Joseph, that Jacob said to Laban, “Send me away, that I may go to my own place, and to my country.
25Rachelei pagimdžius Juozapą, Jokūbas tarė Labanui: “Paleisk mane, grįšiu į tėvynę, į savo šalį!
26Give me my wives and my children for whom I have served you, and let me go; for you know my service with which I have served you.”
26Duok man mano žmonas ir mano vaikus, už kuriuos tau tarnavau, ir leisk man eiti. Tu juk žinai, kaip aš tau tarnavau!”
27Laban said to him, “If now I have found favor in your eyes, stay here, for I have divined that Yahweh has blessed me for your sake.”
27Labanas jam tarė: “O kad aš rasčiau malonę tavo akyse! Aš patyriau, kad Viešpats laimino mane dėl tavęs.
28He said, “Appoint me your wages, and I will give it.”
28Nustatyk tu pats sau užmokestį, ir aš tau jį duosiu!”
29He said to him, “You know how I have served you, and how your livestock have fared with me.
29Jokūbas atsakė: “Tu pats žinai, kaip tau tarnavau ir kokia tapo tavo banda mano priežiūroje.
30For it was little which you had before I came, and it has increased to a multitude. Yahweh has blessed you wherever I turned. Now when will I provide for my own house also?”
30Tu mažai turėjai prieš man atvykstant, bet dabar tai smarkiai padaugėjo, nes Viešpats tave laimino, kai aš atėjau. O dabar ar ne laikas man pasirūpinti savo namais?”
31He said, “What shall I give you?” Jacob said, “You shall not give me anything. If you will do this thing for me, I will again feed your flock and keep it.
31Labanas tarė: “Ką turiu tau duoti?” Jokūbas atsakė: “Nieko man neduok! Jei sutiksi su mano reikalavimu, aš vėl ganysiu ir saugosiu tavo kaimenę:
32I will pass through all your flock today, removing from there every speckled and spotted one, and every black one among the sheep, and the spotted and speckled among the goats. This will be my hire.
32šiandien pereisiu visas avių bandas, išskirdamas iš jų kiekvieną dėmėtą bei lopiniuotą avį ir kiekvieną juodą avį, ir visas lopiniuotas bei dėmėtas ožkas. Tai bus mano atlyginimas.
33So my righteousness will answer for me hereafter, when you come concerning my hire that is before you. Every one that is not speckled and spotted among the goats, and black among the sheep, that might be with me, will be counted stolen.”
33Mano sąžiningumas kalbės už mane, kai ateis laikas man atsiimti užmokestį tavo akivaizdoje. Visa, kas nebus dėmėta bei lopiniuota tarp ožkų ir avių, tebūna kaip mano pavogta!”
34Laban said, “Behold, let it be according to your word.”
34Labanas atsakė: “Sutinku. Tebūna kaip sakai!”
35That day, he removed the male goats that were streaked and spotted, and all the female goats that were speckled and spotted, every one that had white in it, and all the black ones among the sheep, and gave them into the hand of his sons.
35Ir jis atskyrė tą dieną ožkas ir avis, ožius ir avinuslopiniuotus ir dėmėtus; visus vienos spalvos gyvulius atidavė savo sūnums.
36He set three days’ journey between himself and Jacob, and Jacob fed the rest of Laban’s flocks.
36Labanas nustatė, kad tarp jo ir Jokūbo būtų trijų dienų atstumas. Jokūbas ganė likusią Labano kaimenę.
37Jacob took to himself rods of fresh poplar, almond, plane tree, peeled white streaks in them, and made the white appear which was in the rods.
37Jokūbas, paėmęs žalias drebulių, migdolų ir liepų lazdeles, išlupinėjo jose dryžius, kad tose vietose, kur buvo žievė, būtų balta.
38He set the rods which he had peeled opposite the flocks in the gutters in the watering-troughs where the flocks came to drink. They conceived when they came to drink.
38Jis tas išpjaustytas lazdeles sudėjo į lovius, į kuriuos pilamas vanduo, prie kurių bandos ateidavo gerti, ir atėję gerti imdavo poruotis.
39The flocks conceived before the rods, and the flocks produced streaked, speckled, and spotted.
39Ir avys poruodavosi, žiūrėdamos į lazdeles; ir jos vesdavo dryžuotus, dėmėtus ir lopiniuotus ėriukus.
40Jacob separated the lambs, and set the faces of the flocks toward the streaked and all the black in the flock of Laban: and he put his own droves apart, and didn’t put them into Laban’s flock.
40Jokūbas perskyrė savo bandą. Jis sudėjo lazdeles taip, kad jo avys ir Labano avys matytų jas. Jis laikė savo bandas atskirai ir nesuleisdavo jų su Labano bandomis.
41It happened, whenever the stronger of the flock conceived, that Jacob laid the rods before the eyes of the flock in the gutters, that they might conceive among the rods;
41Kai poravosi stipresnieji gyvuliai, Jokūbas įdėdavo lazdeles į lovius taip, kad gyvuliai matytų jas ir poruotųsi.
42but when the flock were feeble, he didn’t put them in. So the feebler were Laban’s, and the stronger Jacob’s.
42Silpnesniems gyvuliams poruojantis, jis neįdėdavo tų lazdelių. Taigi silpnesnieji teko Labanui, o stipresnieji Jokūbui.
43The man increased exceedingly, and had large flocks, female servants and male servants, and camels and donkeys.
43Taip šis žmogus nepaprastai pralobo. Jis turėjo daug tarnų ir tarnaičių, galvijų, avių, kupranugarių ir asilų.